Medikai davė vos pusmetį
Portalui Žmonės.lt Rūta pasakoja, kad po žinios apie vyro tėčio ligą buvo sukrėsti, tačiau suprato, kad tik nuo jų pačių priklauso, koks bus likęs laikas, todėl kone kasdien buvo kartu, bendravo ir tėtį Česlovą šildė savo meile ir rūpesčiu.
„Gydytojai mums pasakė, kad turime daugiausiai pusę metų. Mums buvo didelis šokas, vėliau su žinia apsipratome ir ėmėme svarstyti, kaip paskutinius mėnesius padaryti gražius ir įsimintinus.
Dabar galiu pasakyti, kad viską padarėme, ką galėjome ir dar daugiau“, – sunkią netekties valandą kalba Rūta.
Ji sako, kad sužinoję apie Mindaugo tėčio onkologinę ligą, suskubo šeimoje sukurti kiek įmanoma gražesnių akimirkų: „Mes su Mindaugu susituokėme, susodinome šeimas prie vieno stalo, sukūrėme daug gražių momentų.
Žinoma, pastaruosius mėnesius atsirado dar daugiau įtampos, situacija tai pablogėdavo, tai vėl pagerėdavo. Prieš keturias savaites perkėlėme tėtį į Klaipėdos hospisą.“
Fotogalerija:
Paskutines dienas leido kartu
Garsi kaunietė neslepia – šis sprendimas buvo sunkus ir skaudus, tačiau šeima suprato, kad tai vienintelis būdas suteikti tėčiui kokybišką laiką ir saugumą.
„Personalas buvo tikrai ypatingas ir tik jų dėka mes su tėčiu patyrėme daug gražių ir šiltų akimirkų. Tėtis ten buvo apsuptas meilės ir dėmesio, visa šeima kasdien ten leidome laiką.
Dar prieš savaitę Hospiso kieme Kamila su seneliu skynė ir valgė sunokusius obuolius, Mindaugas atnešdavo kavos ir visi gerai leidome laiką. Jautėmės artimesni nei bet kada anksčiau“, – dalijasi Rūta Banionytė.
Planavo parvežti namo
Prieš kelias savaites Rūta ir Mindaugas, paminėję ligoninėje tėčio gimtadienį pajuto, kad jis sustiprėjo ir jau planavo, kad kai pasijus dar geriau, jis galės grįžti į namus.
Vis tik dabar atvirai sako – ši liga buvo labai apgaulinga.
„Gydytojai mums sakė, kad blogiausias scenarijus gali nutikti bet kada, tačiau sustiprėjęs tėtis teikė daug vilčių.
Ir vis tik ta diena atėjo. Niekada nepamiršime to nelemto skambučio, kuris akimirksniu permetė mus į kitą realybę. Esame po laidotuvių su skaudančiomis širdimis“, – sako moteris.
Šiuo metu ji jaučia dėkingumą už galimybę paskutines dienas praleisti kartu ir teigia, kad jos šeimos atmintyje Mindaugo tėtis Česlovas išliks sėdintis saulėtą rudenį po obelimi apklotas raudonu dekučiu ir su ant kelių sudėtais anūkės Kamilos žaislais.
