Merūnas, Rūta ir Edmundas pasidalino prisiminimais apie savo mamas, bei pasakas, kurias girdėjo vaikystėje. Merūnas prisipažįsta vaikystėje buvęs išdykęs vaikas, neklaužada, kaip ir jo mama.
„Pasirodo, mano senelis, mamos tėtis, visada norėjo sūnaus, bet gimė tik dukros. Tačiau jo noras išsipildė labai savotiškai. Jo duktė, mano mama buvo kaip bernas – karstydavosi medžiais, laipiodavo tvoromis, draugaudavo su berniukais ir krėsdavo išdaigas. Kaskart jos tėtis, mano senelis, jai sakydavo frazę, kuri vėliau gausybę kartų po kiekvienos iškrėstos „zbitkos“ buvo kartojama ir man – „prieš ką nors darydamas, gerai pagalvok““, – prisimena Merūnas.
Garsus operos solistas sako, kad jo mama buvo šimtu procentu mama, o pasakos jo šeimoje užėmė svarbią dienos dalį. „Kiekvieną vakarą man buvo skaitomos pasakos, o kartais ir ne viena net tuomet, kai mama, pavargusi po budėjimo ligoninėje, nes dirbo medike, grįždavo namo. Ji būdavo beprotiškai pervargusi, vos vilkdavo kojas, tačiau kaskart skaitydavo man pasakas iš senų knygų, sukauptų senelio bibliotekoje... Jose, beje, buvo daug knygų ne tik su lietuvių liaudies, bet ir pasaulio pasakomis“, – prisimena Merūnas.
Laidų vedėja ir prodiuserė Rūta Mikelkevičiūtė sako, kad mamos dėka ne tik atkeliavo į šį pasaulį, tačiau ir liko gyva, kai jai tebuvo keleri metukai.
„Kai tampi mama, iš gyvenimo dingsta daug dalykų – tampi tokiu nelabai žmogumi. Pradėkime nuo to, kad netenki savo vardo, bent tam tikram laikui. Atsimenat, kaip buvo sunku atsakyti į elementarų klausimą: kuo vardu tavo mamytė? Taip pat turi įsistatyti akis nugaroje, pakaušyje, ir net užpakalyje!
Jei mano mama jų ten nebūtų turėjusi, būčiau mirusi prieš 40 metų. Kai pagalvoji, sekundės ir atsitiktinumo reikalas – ji galėjo būti virtuvėje, tualete, ne su manimi kambary. Valgiau apelsiną, kvėptelėjau, ir apelsino plėvė užlipino mano kvėpavimo takus. Viskas. Ji stvėrė mane už kojų, ir išpurtė užstrigusį kąsnelį... Jei ne jos budrumas, būčiau mirusi“, – prisimena Rūta Mikelkevičiūtė.
„Iš mamos galėčiau pasimokyti ramybės. Ne tokios ramybės, kai sėdi ramiai, ir nieko neveiki, o tokios, kai nesureikšmini smulkmenų, kai žinai, kas gyvenime svarbu, o kas ne. Tikiuosi, kad pasimokiau supratimo, kokia yra svarbi šeima, bei kiek daug galima atsisakyti dėl savo šeimos laimės, ir darnos. Ir tai nėra jokia auka, o kelias į laimę“, – sako Edmundas Jakilaitis.
Televizijos prodiuseris ir laidų vedėjas, kaip ir Merūnas, prisipažįsta buvęs išdykęs vaikas, todėl anot jo, mamai, tiek pat, kiek skaitė pasakas, tekdavo kartoti ir pastabas.
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ prie kampanijos kviečia prisidėti ir visus Lietuvos žmones: skaityti, nusifilmuoti, pasidalinti video savo socialiniuose tinkluose su grotažyme #GelbėkSuPasaka ir nepamiršti paaukoti skurstantiems vaikams telefonu 1409 (auka 5 Eur) arba skirti norimą paramos sumą.
