25-ąjį gimtadienį R.E.Mazurevičiūtė atšventė per Jonines, birželio 24-ąją.
Asmeninė šventė, o ir ilgasis savaitgalis, tapo puikiu pretekstu jai ir gausiam bičiulių būriui išvykti į pajūrį – bene keturias dienas Rūta su draugais poilsiavo ir smagiai leido laiką Nidoje.
„Matyt, atėjo tas laikas, kai nebesinori tų grandioziškų gimtadienio švenčių, kai švenčiama tik prie stalo ar kokiame klube iki paryčių. Šįmet norėjosi ramesnės, turiningesnės šventės“, – Žmonės.lt pasakojo R.E.Mazurevičiūtė.
Ilsėtis Nidoje – jos ir draugų tradicija. Gražuolė džiaugiasi, kad šįmet tradicija sutapo su jos švente. Gimtadienio dieną ji su draugais leidosi į improvizuotą žygį.
„Nidoje pasinėrėme į daug atrakcijų. Ne tik maudėmės ir deginomės saulėje, bet ir išsinuomojome dviračius ir ryžomės per tą didįjį karštį leistis į žygį – nuvažiuoti iki pat Preilos. Ištvermę tikrai patikrinome, bet nesistengėme vaizduoti tikrų maratonininkų – nesyk sustojome pailsėti. Tik sustojus karštis labai kankino – geriau jau važiuoti, nes tada vėjas pučia, gaivina. Numynę į Preilą įsigijome tik ką iš rūkyklos ištrauktos žuvies – va ir šventiniai pietūs. O tada pavargę, bet laimingi grįžome“, – šypsodamasi pasakoja Rūta.
Gimtadienį ji darsyk pažymėjo ir po žygio, vakare: „Nuėjome į restoraną, ir pasibuvome dar šventiškiau. Vėliau vyko koncertas ant jūros kranto – apsilankėme ir ten. Kitaip tariant, buvo visko po truputį.“
Kokių dovanų gimtadienio proga sulaukė, Rūta nevardino: „Dovanų niekad nesureikšminu. Man daug svarbesnis ir malonesnis gautas žmonių dėmesys, tai, kad jie yra su manimi. Gimtadienis man – tas laikas, kai noriu sustoti, apsvarstyti, kokie buvo pastarieji metai. Tada galvoju, ką naudingo nuveikiau, kokius žmones sutikau, kaip mano gyvenimas pasikeitė, kuria linkme keliauju, kokių pokyčių galbūt reikia.“
O tas skaičius 25-eri – ar baisus? „Draugai juokavo, kad pasiekiau trečios dešimties vidurį. Sakė, kad dabar labai greitai sulauksiu 40-ies, o tada suprasiu, kiek daug dar nepamačiau, nepabandžiau. O pačiai tie 25-eri atrodo tiesiog skaičius. Juk ir 30-ies, ir 40-ies gali jaustis jaunas ir laimingas, pilnas gyvenimo džiaugsmo ir vis dar siekiantis tikslų bei jų įgyvendinimo. Tik nuo tavęs priklauso gyvenimo pilnatvė. Man 25-eri dabar atrodo labai nedidelis skaičius ir viskas dar pireš akis“, – šypsosi Rūta.
Kokie jai buvo šie metai? „Apžvelgus metus galiu sakyti, kad jie buvo turiningi. Pabandžiau daug dalykų, įgyvendinau savo svajones. Vedžiau ne tik dalį M.A.M.A. apdovanojimų, bet ir TV laidą kartu su aktoriumi Ramūnu Šimukausku. Anksčiau labai svajojau išbandyti save vedėjos amplua, šįmet tai padariau. Pabuvau ir renginių vedėja, pati pasirodžiau daugelyje TV laidų, be to, galiausiai ir uždainavau, ko anksčiau taip pat labai norėjau, projekte „Trys muškietininkai“. Taip pat sutikau daugybę protingų, įdomių žmonių iš kurių ir šiandien semiuosi idėjų ir mokausi, drauge bendradarbiauju. Šie metai man dovanojo pakankamai daug dovanų“, – šypsosi pašnekovė.
Ji pripažįsta, kad, matyt, pirmiausia pastebėta buvo būtent dėl dalyvavimo grožio konkurse.
Tačiau antrąkart tokiame renginyje norėtų sudalyvauti būdama kitoje barikadų pusėje: „Sakoma, kad antrą kartą į tą pačią upę nebrendama. Savo tikslą grožio konkurse pasiekiau, svajonę įgyvendinau, todėl esu patenkinta. Antrą kartą dalyvaučiau būdama komisijoje ar tiesiog organizuodama patį renginį, nes visad noriu išbandyti tai ko dar nedariau. Ar pergalė konkurse padėjo man siekti karjeros aukštumų? Visada sakau, kad tai priklauso nuo žmogaus ir to, kaip jis moka pasinaudoti turimomis galimybėmis. Kiti gali tiesiog paleisti progas vėjais. Kita vertus, pergalė konkurse man ne tik padėjo siekti karjeros. Yra ir antra medalio pusė – kartais tokios pergalės kiša koją, nes stereotipai visuomenėje gana gajūs.“
Kalbėdama apie 25-uosius gyvenimo metus Rūta išskiria ir kelis kertinius įvykius: „Baigiau studijas, taigi šie metai buvo tie, kai pati ėmiau rūpintis savo gyvenimu, finansine jo puse. Pradėjau dirbti, dalyvavau daugelyje projektų, buvau ir dešinioji serialo „Tobula kopija2“ režisieriaus ranka. Be to, persikrausčiau gyventi į Vilnių. Pati esu iš Garliavos, Kauno rajono, o dabar gyvenu sostinėje – ėmiau gyventi kartu su savo draugu.“
O išgirdusi klausimą, tai kada vestuvės, Rūta juokiasi: „Kažkodėl šito visi klausinėja ir prie sienos remia būtent mane. O turėtų juk būti atvirkščiai... Sakiau, jei nesulauksiu, tai, turbūt, ateis laikas pačiai pasipiršti. Manau, kad kiekviena moteris laukia to žiedelio, jei tik žino, kad šalia esantis žmogus yra ta tikroji antra pusė, su kuria ji nori praleisti visą likusį gyvenimą.“
Pokalbį su Žmonės.lt R.E.Mazurevičiūtė baigia su šypsena veide: „Po kiekvieno gimtadienio pagalvoju, ko laukiu iš ateinančių metų. Tai tarsi atspirties taškas, po kurio pradedu galvoti, planuoti, ką norėčiau nuveikti, pasiekti. Esu sugalvojusi, ką turėčiau daryti toliau. Bet sakoma, kad garsiai pasakius dalykai nesipildo, todėl esu linkusi mintis laikyti tyliai, galvoje. O vėliau galima džiaugtis pasiektais rezultatais.“