15min R.Cicinas pasakojo, kad gimtadienių ir apvalių sukakčių nesureikšmina – darbų sūkury paskendęs dainininkas nė nepastebi, kaip prabėga vieni ar kiti metai.
Vis tik šiemet Rytis nusprendė šiek tiek stabtelti, prisiminti prabėgusius metus, o gimimo dienos proga su žmona Neringa Kavaliauskaite ir sūnumi Adu pabėgo į didingąjį Monaką.
„Aplankėme Paryžių, Disneilendą, Amsterdamą, o tada patraukėme į Kanus. Nors gimtadienio nesureikšminu, gimtadienio šventė Monake – ypatingas įvykis. Atsikėlėme, nuėjome prie jūros, visą dieną vaikštinėjome, o vakare nusprendėme nueiti į restoraną paminėti mano gimtadienio. Didžiausias turtas ir dovana man yra mano šeima, todėl ir norėjau atšvęsti tik su jais“, – 15min sakė R.Cicinas.
Rytis neslepia, kad sukaktis mėgsta paminėti ir draugų kompanijoje, todėl grįžęs į Lietuvą galbūt atšvęs ir su jais.
„To dėmesio tikrai netrūks, kaip ir kiekvienais metais. Aš kartais švęsti mėgstu, galvojau ir šiemet padaryti balių. Nežinau, gal kai grįšiu po kelionės, sugalvosiu, kad reikia baliaus su 30 ar 40 žmonių. Nesu labai nuspėjamas“, – juokėsi R.Cicinas.
Prisiminęs praėjusius metus, R.Cicinas pasakojo, kad tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime didelių šuolių nėra, o tai, pasak atlikėjo, yra didžiausia dovana.
„Gyvenimas yra sėslus, duok Dieve tik sveikatos ir išlaikyti darbą tokį, koks jis yra. Jeigu kitą penkmetį būtų taip pat, kaip pastaruosius metus, be galo džiaugčiausi. Tenkina mane stabilumas šeimoje ir darbuose, juk tai ir yra svarbiausia. Kai stabilu, nėra dėl ko jaudintis. Labai džiaugčiausi, jeigu taip ir būtų toliau. Nežinau, kas laukia ateityje, bet šis laikotarpis mane labai tenkina, todėl nenoriu nieko keisti“, – šypsojosi R.Cicinas.
Pastarieji metai Ryčiui buvo ypač aktyvūs – rengė koncertų turus visoje Lietuvoje ir užsienyje, dainuodavo privačiuose vakarėliuose.
„Dainuoti, išeiti prieš publiką visuomet yra smagu ir džiaugiuosi, kad galiu sau leisti dainuoti tai, ką noriu ir kada noriu. Galiu dainuoti per Naujuosius metus, galiu ir nedainuoti. Kai noriu išvažiuot į keliones, tuo metu neimu darbų ir nesuku dėl to galvos. Ačiū Dievui, kad šiandien sau galiu tai leisti ir man nereikia gaudyti kiekvieno užsakymo“, – pasakojo Rytis.
R.Cicinas pripažįsta, kad tokiu rezultatu jis gali džiaugtis tik dėl ilgus metus trukusio didelio darbo.
„Karjeros pradžia buvo labai sunki – beprotiškai daug dirbau ir reikėjo per daug ką pereiti, kad galėčiau džiaugtis tuo, ką dabar turiu“, – sakė jis.
Savo karjerą R.Cicinas pradėjo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, kur dainavo operose, operetėse, vaikiškuose spektakliuose, o vakarais dainuodavo kavinėse, restoranuose.
„Ryte repeticija, vakare spektaklis muzikiniame teatre, po to eidavau į Konrado kavinę, kur nuo vidurnakčio prasidėdavo varjetė programa. Aš tikrai beprotiškai daug dirbau karjeros pradžioje. Daug metų tai truko, daug nemigos naktų, kol galėjau pradėti koncertuoti vienas. Iki to, ką turiu šiandieną, nuėjau ilgą ir labai sunkų kelią“, – pasakojo R.Cicinas.
R.Cicinas pasakojo, kad pradedančiajam dainininkui nepakanka talento ar bemiegių darbo naktų, tai – loterija, ar publika atlikėją pripažins, ar pamirš amžiams. O kavinėse darbas labai sunkus, ir tai nėra ta scena, kuri garantuos atlikėjui sėkmę ateityje.
„Ne visi pasiekia sėkmės. Kiti ir lieka toje pačioje kavinių scenoje, bet nesakau, kad tai yra blogai, nes tai velniškai sunkus darbas“, – sakė Rytis.
Tačiau R.Cicino užsispyrimas neliko nepastebėtas. Scenoje jis – 27-erius, o iš jų net 23 metus klausytojus džiugina savo dainomis.
„Pradėjau koncertuoti po mažus kaimus, kaimelius. Iš pradžių koncertavau su Nijole Tallat-Kelpšaite, tada pradėjau važinėti vienas. Daug metų reikėjo pravažinėti, kol pradėjo kviesti į rajonų centrus, šventes, įmonių vakarėlius. Tuomet supratau, kad kažko reikia, susiradau „Rokados“ šokėjas, su kuriomis jau 15 metų dirbu. Viskas palaipsniui aukštyn kilo, nes įdirbis duoda tai, ką turiu šiandien“, – pasakojo R.Cicinas.
Ryčio gyvenime buvo ir abejonių – jis svarstydavo, ar verta tiek jėgų aukoti dėl pramogos kitiems.
„Velniškai pavargdavau ir tikrai būdavo minčių, kad reikėjo baigti mediciną – operacinėje gal būčiau geresnis chirurgas nei tas, kuris stovi scenoje. Visokių abejonių buvo, bet rinkausi iš dviejų profesijų – gydytojo arba dainininko. Kai pradėjo sektis, kai įdirbis pradėjo duoti vaisių, tada supratau, kad mano vieta yra scenoje“, – šypsojosi R.Cicinas.
R.Cicinas supranta, kad ant šlovės laurų užmigti nevalia, todėl nuolat ruošia naują programą, pasirodymus.
„Artimiausi planai – kelionė su „Rokados“ vadove į tolimus kraštus siūti kostiumus, ruošti naują programą. Laukia naujos dainos, projektai. Visuomet yra begalė darbų, neleidžiančių stovėti vietoje. Ačiū Dievui, kad aš tų darbų turiu. Kai kuriems galbūt atrodo kitaip, kai kurie klausinėja, kodėl manęs nėra televizijoje. O atsakymas labai paprastas: todėl, kad aš nenoriu, aš galiu sau leisti projektuose nedalyvauti.
Tačiau iškart patikslinu – mano vardas man dirba tik dėl to, kad viską pasiekiau sunkiai dirbdamas, reikėjo daug metų arti. Aišku, negalima sėdėti rankas sudėjus, visą laiką reikia koncertuoti, pristatinėti naujas dainas, nenuvilti publikos. Visa tai vyksta ir negalima galvoti, kad visą laiką taip ir bus. Taip nėra. Natūralu, kad norint ką nors turėti, reikia ir duoti“, – pasakojo R.Cicinas.
Užpūsdamas gimtadienio žvakutes, R.Cicinas galvojo apie laimę, kuri slypi ypač paprastuose dalykuose.
„Mano svajonės yra realios. Jau toks amžius, kai reikia svajoti realiai. Tos svajonės, kurios buvo kažkada, jos ir liko stalčiuje uždarytos. O šiandien turiu eilinius, normalius norus: kad visi būtų sveiki, kad darbo visą laiką būtų ir galėtume keliauti po pasaulį“, – atviravo Rytis.
45-eri metai. Daug ar mažai?
„Koks daug? Oi, visai nedaug! Viskas priklauso nuo savijautos – kitas žmogus ir 30-ies senas jaučiasi. Bus ir 50, ir 60, vis tiek dirbsime, dainuosime, būsime gyvi. Tik pirmyn!“ – 15min sakė Rytis Cicinas.
Žiūrėkite Ryčio Cicino gyvenimo akimirkas galerijoje:
