Giedrė – apie rimtus ir nerimtus eterio iššūkius:
Kodėl „slepiatės“ radijuje?
Reaguojant į žodį „slėptis“ – iš tiesų, man patinka, kad, kai dirbi radijuje, tavęs neatpažįsta gatvėje. Bet šiaip ne slepiuosi čia – įdomiai leidžiu laiką. Kai studijavau žurnalistiką, ruošdamasi egzaminams naktimis pradėjau klausytis Lietuvos radijo. Vėliau viena dėstytoja pareiškė, kad niekada nedirbsiu radijuje – tad užsispyrusi po antro kurso praktikos pirmiausia pasiprašiau čia. Likau – patiko radijo žmonės, daugelio požiūris į žiniasklaidos paskirtį. Lietuvos radijuje gali dirbti garbingai, didžiojoje dalyje kitos Lietuvos žiniasklaidos – ne.
- Didžiausias eterio iššūkis.
Ko gero, per pirmąsias praktikos dienas rengtas tiesioginis reportažas iš gaisro vienoje gamykloje. Matyt, redakcija į gaisrą mane, „žalią“ studentę, išsiuntė neįvertinusi įvykio rimtumo. Nuvažiavusi ten pirmiausia pamačiau, kaip išneša žuvusį žmogų, tačiau teko nuryti jaudulį ir greitai apie tai kalbėti eteryje. Debiuto kolegos nesukritikavo, tik vėliau, pamatę reportažus vakarinėse televizijos žinių laidose, sakė, kad mano pasakojimas buvo net per daug ramus.
- Didžiausias eterio nesusipratimas.
Visiškai nevaldomų situacijų kol kas nepasitaikė. Tačiau dažnai mes patys nejaučiam, kaip susipina liežuvis. Tik kiti pacituoja kad, tarkime, pasakiau „dabar – be aštuonių valandų septynios minutės“.
- Keisčiausias klausytojo skambutis(laiškas).
Apskritai klausytojus laikom laidų bendraautoriais, jų mintys dažnai būna vertingiausia laidos dalis. Tačiau kai kurie – stebėtinai aktyvūs: skambina į kone visas radijo laidas, tik susikuria vis kitus vardus ir bando keisti kalbėjimo manierą. Esu gavusi laišką-pasiūlymą pasiklausyti, kaip man gros kanklėmis – labai originalu ir nuoširdu, bet tokius laiškus perskaitau, ir tiek.
- (Ne)mėgstamiausias radijo „gabalas“, kurį žino ir (ne)mėgsta visi darbuotojai.
Dėl muzikos informacinėse Lietuvos radijo laidose kyla daugybė ginčų. Tarkime, „Ryto garsus“ įsijungia įvairaus amžiaus ir interesų žmonės, tai klausomiausia laida Lietuvoje – ir jokia muzika neįtiks visiems. Prie laidos prisidedančių žmonių muzikiniai skoniai labai skiriasi. Muzikos redaktoriams patikėta ieškoti geriausios formulės. O kaip jiems sekasi – tegu sprendžia tie, kurie klauso.
- Ekstremaliausia eterio situacija.
Kartais tiesioginėse laidose neatsiliepia pašnekovai. Pasitaiko, kad jie išsigąsta ir į klausimus atsako tik „taip“ arba „ne“ – tada daug ką reikia pasakoti už juos. Kartais pamiršti savo užrašus ir tenka improvizuoti. Olandijoje esu kalbėjusi iš bibliotekos tualeto – kitur buvo draudžiama šnekėti mobiliaisiais. Nežinau, kaip būčiau pasiaiškinusi tiesioginiame eteryje, jei kas nors tuo metu būtų nuleidęs vandenį.
- Kiek degtukų rytais galite sulaužyti akimis? (Šitas tik anksti darbą pradedantiems vedėjams..).
Degtukai liktų sveiki, netgi be kavos išsiverčiu, esu „vyturys“. Tik pirmas ryto minutes, tarkime, apie 4.30 val., truputėlį gaila savęs – kodėl kiti miega, o aš negaliu. Sunkiau atsikelti po gimtadienių ar žygių. Kartą vos nepramiegojau laidos – nuo tada visada nusistatau du žadintuvus.
- Jūsų radijo patirtis: senas vilkas; apšilęs letenas; pienburnis.
Apšilusi letenas. Iki vilkės toli, o pienburnės statusu nebeturiu teisės mėgautis. Juk Lietuvoje daugybė jaunų žurnalistų, įskaitant mane, dirba tokius svarbius darbus, kurie gilesnes tradicijas turinčiose šalyse patikimi tik tikriems profesionalams.
