Apie nepagražintą realybę Simona nutarė prabilti po to, kai socialiniame tinkle iš vienos mamos sulaukė žinutės su klausimu: „Negi tikrai pas jus nebūna juodų dienų?“ Po šio klausimo ji į instagramo paskyrą įkėlė savo dukros istoriją, kuria sutiko pasidalyti ir su 15min skaitytojais.
Moteris rašė, kad jau skaičiuoja 3 savaitę, kai dėl pėdučių deformacijos dukros kojos sugipsuotos. Tiek Simona, tiek Andrius to plika akimi negalėjo pamatyti.
„Atrodo, paprastas apsilankymas pas ortopedą, o tau sako – reikia dėti gipsą. Pasirodo, kad atlaikytų gipsas vaikiškus kojyčių mostus, net ir turint bėdą pėdutėse, gipsuojamos visos kojytės, iki pat viršaus. Su šia mintimi sunku buvo susitaikyti, tačiau kai trečia gydytoja pasakė tą patį, supratom – gipsas bus.
Tuo metu mažylė jau intensyviai šypsojosi, puikiai miegojo ir buvo ką tik suradusi savo dienos ritmą. Bam. Gipsas. Susijaukė miegas, nuotaikos ir prasidėjo tikriausiai sunkiausias etapas, kokį turėjome. Pirmas gipsas buvo pakeistas po 5 dienų, antras dar po savaitės. Ką tai reiškia? Ir vėl šlapia ir šalta visą parą, kol išdžius. Todėl, kad vaikas miegotų ir nejaustų diskomforto, pirmą parą vyksta nuolatinis džiovinimas. Fenas pritaisytas prie vežimo, šildytuvas sekioja visur iš paskos. Kai atrodo jau apsiprato, vėl reikia gipsą keisti (taip po truputį pėdutė vis atstatoma į reikiamą padėtį).
Trijų mėnesių kūdikis jau nori vartytis ir tobulėja kas valandą, o čia iš kažkur atsiranda prie kojų pritaisyti kažkokie akmeniniai batai... Todėl iš to nesupratimo „kodėl aš negaliu normaliai judėti, nes taaaaaip noriuuu!“ – kelias dienas mažylė taip verkė, kad praverkė savo balsą, užkimo ir beveik „neprakalbėjo“...“ – apie pastarųjų savaičių išgyvenimus rašė S.Albavičiūtė-Bandita.
Radijo laidų vedėja pabrėžė, kad šis laikotarpis, kai nuolat ant rankų laiko dukrą, turėjo įtakos jos nugaros ir rankų pirštų sąnarių skausmams.
„Kur geriausiai būti šiomis savaitėmis? Tai aišku, kad ant rankų. Pirmomis dienomis atrodė nugarai ate, o rankų pirštų sąnariai susprogs. Bet ką – pasirodo kaip mažas vaikas gali adaptuotis prie sunkaus gipso ir praėjus kelioms dienoms beveik daryti salto su savo sugipsuotomis kojomis, taip ir suaugęs – tiesiog priprasti.
Kad mažylė turėtų kuo daugiau gerų emocijų ir pamirštų savo sunkias kojas, dienos metu žaidžiam nesibaigiantį žaidimą „Prajuokink mane“. Taip paverkdami, pasijuokdami, paverkdami ir pasijuokdami, jau išbuvome 3 savaites! Žiūriu dabar į jas ir galvoju – kaip gerai, kad tik tokios bėdos.
Todėl jei namuose užeina juodi debesys, jie būna pas visus. Bet jokie gipsai ar ašaros nesutrukdys mums būti laimingiems! Juk TAIP?“ – instagramo paskyroje rašė S.Albavičiūtė-Bandita.
