„Turiu dar ne vieną idėją ir tikiuosi, kad greitu metu pavyks jas įgyvendinti“, – Žmonės.lt sako 35-metį pasitik3s Š.Banevičius.
Š.Banevičius portalui Žmonės.lt mielai papasakojo apie suaugėlišką savo vaikystę, neišsemiamas kūrybos idėjas, santykius su žmona Egle ir atskleidžia netikėtą svajonę.
– Šarūnai, kaip sutiksite savo gimtadienį?
– Planuoju jo nesutikti (juokiasi). Iš tiesų, net nežinau, kiek laiko nešvenčiu savo gimtadienio. Vis sakau, kad pastaraisiais metais su šia švente nesusitinkame, tik prasilenkiame. Manau, kad ir šįkart su žmona ramiai pavakarieniausime ir tiek.
– O kodėl su gimtadieniu tik prasilenkiate? Jums nepatinka ši šventė?
– Seniau aš labai aktyviai švęsdavau savo gimtadienius, bet šiuo metu tai, ko labiausiai noriu, yra poilsis. Bet kokios šventės man dažniausiai asocijuojasi su darbu, renginiais, tai norisi nuo to pabėgti. Galbūt todėl savo dieną leidžiu sau tiesiog būti, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad gimtadieniai man yra liūdni ar depresyvūs. Tai – pakili diena, tik be fejerverkų.
– Ar per gimtadienius mėgstate nusikelti į prisiminimus?
– Visa gimtadieninė savaitė man būna nostalgiška, o galvoje išlenda vaizdiniai, apie kuriuos įprastai nepagalvoju. Tačiau po praeitį stengiuosi per daug nesikapstyti.
Beje, visai neseniai su kolega kalbėjome, į kokius metus norėtume sugrįžti. Atsakiau, kad į šiuos, nes jie yra patys geriausi (šypsosi).
– O dar kiek ateityje bus geresnių metų.
– Oi, taip. Tiesa, dabar populiaru manyti, jog viskas su metais tik blogėja, o ne gerėja, bet aš taip galvoti nenoriu (šypsosi).
– Ar daug tokių gyvenimo momentų, dėl kurių gaila? Kuriuos, jei galėtumėte, pakoreguotumėte?
– Žinoma, kažkiek yra. Aš šiek tiek prisibijau tų žmonių, kurie sako, kad gyvenime nieko nekeistų. Galvoju, kad taip pragyventi, jog nieko nesinorėtų pakeisti, neįmanoma.
Aš, jei tik turėčiau tokią supergalią, tikrai pakeisčiau nemažai įvykių tiek vaikystėje, tiek paauglystėje, tiek ir neseniai nutikusių… Nors, iš kitos pusės, visi dalykai, kurie įvyksta gyvenime, turėjo nutikti, tad galbūt, net jei ir turėčiau tokią galią, bijočiau kišti nagus ir sugadinti visą savo gyvenimo dėlionę (šypsosi).
– Kokiu savo pasiekimu labiausiai didžiuojatės?
– Manau, kad praeiti mano gyvenimo metai buvo ypatingai turtingi – įgyvendinau daugybę savo svajonių. Visų pirmą, pastačiau spektaklį, o tai buvo mano senas noras, sukurti jį tokį, kokį aš noriu. Galima sakyti, kad aš tuo tyliai didžiuojuosi, nors sako, jog didžiuotis nelabai gražu. Man tokią mintį skiepijo tėvai. Augau krikščioniškoje šeimoje, kur visą laiką buvo sakoma, kad kas gera yra iš Dievo, o kas bloga – iš tavęs. Tai reiškia, kad jeigu kažkas įvyko gerai, tai dėkoji kažkam aukščiau, o jeigu kažkas su tavimi įvyksta blogai, bari save patį. Bet man šis požiūris nėra artimas (šypsosi).
Tai ir garsiai sakau: didžiuojuosi, kad darau tai, kas man patinka, kad pradėjau rašyti scenarijus, o ir kurti vaikams... Smagu, kad sugebėjau parašyti scenarijų serialui vaikams „Kalėdų namelis“, kurį rodo per nacionalinę televiziją. Dabar jau eina antras sezonas. Šiuo darbu, galima sakyti, labiausiai didžiuojuosi, nes kurti vaikams tikrai nėra lengva.
– Užsiminėte apie vaikystę. Pagalvojau, kad kuriant serialą vaikams į šį etapą teko ne kartą nusikelti. Kokia buvo jūsų vaikystė?
– Kai sukanka tokie metai, natūralu, kad žmogus pradeda gręžiotis į vaikystę (juokiasi). O mano vaikystė buvo pakankamai suaugėliška. Aš nebuvau iš tų, kurie galėjo laipioti medžiais, žaisti lauke, man teko teatre repetuoti tekstus. Galbūt todėl pradėjau kurti vaikams.
Aš vis juokiuosi, kad už tą vaikystę aš atsiimu dabar, nes taip ir nesuaugau. Atrodo, kūnelis keičiasi, o vidus lieka tas pats (juokiasi). Nevengiu būti vaikišku.
– Prieš metus pradėjote kurti „Youtube“ kanalą „Sharabanai“, sukūrėte ir pirmąjį lietuvišką serialą apie gėjų porą „Tomas myli Domą“. Ar galėčiau sakyti, kad karantinas jums teikė naujų postūmių karjeroje?
– Manau, kad taip, karantinas mane ypatingai pastūmėjo. Žinoma, būtų įdomu pažiūrėti, jei tos pandeminės aplinkybės nebūtų, ar būčiau tai padaręs, nuėjęs į „Youtube“ (šypsosi). Bet kadangi tuomet užsidarė visos durys, teko ieškoti išeičių. Tuo metu ir pagalvojau, kaip galiu save realizuoti, galų gale, uždirbti pinigus, nes pandeminė situacija nuo manęs juk nė kiek nepriklauso.
Nors prisipažįstu, apie „Youtube“ iki tol niekada nemąstydavau, žiūrėdavau į tai skeptiškai. Galvojau, kad tai tėra niša tiems, kurie neturi ką veikti (juokiasi).
– O kaip jautėtės įžengęs į platformą, kurioje susimaišo ir vaidina visi – ir aktoriai, ir tik save vadinantys aktoriais?
– Gyvenime turėjau lūžį, kai nustojau kritikuoti ir atsargiai žiūrėti į dalykus, kurių nežinau ir nepažįstu. Anksčiau būdavo taip, kad prieš kažko imdamasi labai ilgai svarstydavau, šešis kartus matuodavau, bet galiausiai visos mano idėjos ir svajonės baigdavosi tik matavimais. Nors aš ir dabar esu atsargus, bet į viską žiūriu paprasčiau.
Aišku, pradžioje kurti „YouTube“ platformoje buvo keista, gal ir šiek tiek kvailokai jaučiausi, bet po truputį pradėjau suprasti, kad čia, kaip ir visur, gali būti visko. Tai tikrai puiki vieta kūrybai.
– Kaip jums apskritai kilo idėja sukurti serialą apie LGBT bendruomenės narius?
– Nors dabar vis pasako, kad sukūriau pirmąjį Lietuvoje serialą apie gėjus, iš pradžių net neturėjau minties tokį serialą kurti. Nors, žinoma, dabar skamba įspūdingai (juokiasi).
O istorija tokia: prisimenu, mane labai supykdė ta agresija, kuri Lietuvoje skleidėsi šiuo klausimu – prasidėjo šeimų gynimo maršai, o dar ir socialiniuose tinkluose liejosi pyktis... Tuomet žadėjau sukurti tik sarkastišką vaizdo įrašą, kur būtų galima pasijuokti tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos, parodyti, kaip keistai ir juokingai visa tai atrodo. Bet taip išėjo, kad sulaukiau prašymų kurti dar ir dar… O ir pačiam buvo įdomu gilintis į šią temą. Beje, neseniai ir vėl pradėjome filmuoti šį serialą.
– O kokių atsiliepimų apie serialą sulaukėte? Ar nepasitaikė tokių žmonių, kurie nevengė parašyti pikto komentaro, o gal net ir asmeninės žinutės?
– Džiugu, kad piktų replikų pavyko išvengti, mane dažniau pasiekia pozityvios žinutės (šypsosi). Iš tiesų, ypatingai smagu, kai pagiria LGBT bendruomenės nariai, o kartais net paklausia, kada bus nauja serija. Man labai patinka, kad jie neklausia, ką čia per nesąmones kuriu, nes juk aš – heteroseksualus bičas, tai daug dalykų nežinau, galiu iškreipti. Tiesa, dėl tokių scenarijaus dalykų, kad nenusišnekėčiau, stengiuosi paklausti savo bičiulių patarimų. Jie mielai man atsako.
– Ar nesvarstote idėjos sukurti serialą apie moterų porą?
– Tokia idėja išties yra. Ji atsirado kone iškart po „Tomas myli Domą“ pristatymo (šypsosi). Netgi pradėjome ruoštis filmavimui, bet kol kas dėl pandeminių reikalų viskas vyksta lėtai. Ateityje tikrai pažadu, kad tai padarysiu, bet pristatysiu ir daugiau dalykų. Nenoriu būti kūrėjas tik šia tema – turiu ir kitų idėjų (juokiasi). Nenoriu nešti vienos vėliavos.
– Neseniai atradote ir dar vieną savo kūrybinę erdvę – poeziją. Kaip šiuo metu laikosi poetas Dainius, ar jis laukia muzikinio įkvėpimo?
– Poetas Dainius neseniai pasiėmė vieną žinomos atlikėjos kūrinį, tik aš negaliu išduoti kokį. Jau kuriama šiai dainai muzika ir bus premjera. Iš tiesų, nenoriu, kad poetas Dainius būtų reguliarus projektas, noriu, kad jo pasiilgtų, kad jis į viešumą išeitų progomis.
Poetas Dainius man pačiam kelia didelį džiugesį, nes poezija man visada buvo artima. Kažkada buvau didelis skaitovas, o ir pats eiles rašiau, net knygutę buvau išleidęs, nors akyse jos nemačiau (juokiasi). Žodžiu, man labai smagu ironiškai pažiūrėti į pop kūrybą. Džiugu atrasti šmaikščių dalykų, o ir sukurti muziką.
– Galbūt netrukus galėsiu jus pristatyti ne tik kaip aktorių, scenaristą, režisierių, bet ir atlikėją?
– Aš tikrai nespjaunu į šį šulinį. Išsiduosiu, kažkur tyliai kamputyje svajoju apie muzikinę grupę, kur nereikėtų labai daug dainuoti, bet toje kūryboje būtų daug prasmės. Čia vienas iš tikslų, bet, kaip suprantate, į tai žiūriu gan paprastai ir ironiškai.
– Jūs kuriate ne tik savo projektus, bet ir vaidinate „Dviračio žiniose“, kur įkūnyjate Gabrielių Landsbergį. Ką jums pačiam suteikia vaidmenys šioje laidoje?
– Labai daug. Net nežinau, kiek metų vaidinu Gabrielių Landsbergį... „Dviračio žinios“ – pirmoji mano darbovietė, tad galėčiau sakyti, kad čia užaugau. Čia išmokau labai greitai išmokti tekstą, o ir darbas vyksta labai greitai, operatyviai, tad turėjau puikias sąlygas tapti profesionalu.
Išties man labai patinka čia dirbti, kaip ir patinka tai, ką rašo scenaristai. Manau, kad tai vienintelė laida Lietuvoje, kuri juokauja protingai, pagaudama esminius aktualijų momentus. Man patinka būti tarp protingų žmonių, o ten tokie ir yra (šypsosi).
– Ar gatvėje žmonės atpažįsta kaip Gabrielių Landsbergį?
– Būna, bet dažniausiai vyresni žmonės. Jaunimas atpažįsta iš kitų šou – dažniau iš „YouTube“.
– Esate veiklus – vaidinate ir spektakliuose, ir televizijoje, rašote scenarijus. Koks jūsų laisvalaikis? Ar turite laiko pailsėti?
– Ką jau ką, bet pailsėti visada randu laiko, nes esu katiniškos prigimties žmogus (juokiasi). O šiaip lengva viską suspėti, nejausti nuovargio, kai darai tai, kas patinka.
Tiesa, dabar stengiuosi nesiimti darbų vardan jų kiekio, nors seniau taip dariau – bijojau, kad kažkas kitas užims mano vietą. Dabar jau supratau, kad vietos užteks visiems (šypsosi). Tuo labiau, kad atsirado ir kitų veiklų, ne tik aktorystė, kuri tarsi nuėjo į antrą planą. Šiuo metu daugiau dirbu už kadro ir taip save realizuoju. Džiaugiuosi, kad turiu daug veiklų – kai pavargstu plėšyti savo širdį kaip aktorius, galiu eiti ir rašyti scenarijus, įdarbinti protą.
– O ar buvo toks etapas karjeroje, kai norėjosi mesti aktorystę?
– Manau, tokiame taške bent kartą yra atsidūręs kiekvienas aktorius. Bent jau taip spėju (nusijuokia). Bet man pasisekė, kad rimtai tokio žingsnio žengti niekada nenorėjau. Žinoma, galbūt būdavo minčių kardinaliai keisti savo gyvenimą, pasukti į kitą sritį, išsikraustyti į kitą šalį, bet vis vien supranti, kad čia kalbi ne tu, o nuovargis. Žiūrėk, tik pailsi ir vėl viskas gerai. Aktorystė visą laiką buvo ta vieta, kur aš galėdavau jaustis savimi ir tikrai žinau, ką darau.
– Sakote, kad aktorystė, kūryba yra ta sritis, kur tikrai žinote, ką darote. O kaip santykiai? Ar jau perpratote jų paslaptis?
– Oi, nemanau (juokiasi). Galiu tik pasidžiaugti, kad turiu tokią žmoną. Mes gyvename harmonijoje, vienas iš kito mokomės.
Mano moteris yra protas, o aš esu jausmas. Nors dažniausiai porose būna atvirkščiai, bet mums taip sukrito kortos ir aš esu labai laimingas. Mes vienas kitą suprantame. Pavyzdžiui, man geriausias poilsis yra tuomet, kai aš esu vienas, o ji tai supranta, suteikia man erdvės, jos palieka ir kūrybai. Su santykiais viskas yra šauniai. Bet daugiau nepasakosiu (šypsosi).
– Apie ką svajojate šiais metais?
– Šiuo metu mano noras labai paprastas ir žmogiškas – svajoju apie keliones. Aš ir šiaip mėgstu keliauti ir manau, kad žmogus, kuris tai sako, turėtų keliauti kur kas daugiau (juokiasi). Labai noriu išvykti kur nors, nes tikiu, kad tai ne tik leistų pailsėti, bet ir padėtų mano kūrybai.
Oi, ir dar sau ir aplinkiniams noriu linkėti sveikatos. Juokinga, nes pats vaikystėje labai skeptiškai žiūrėjau į tuos, kurie linki sveikatos. Galvodavau: „Kokie žmonės banalūs, negi nieko daugiau nesugalvoja?“ Bet dabar suprantu, kad tai pats geriausias linkėjimas (šypsosi)
