Paėsti kitus komentaruose tapo vos ne kasdieniu lietuvaičių malonumu. Ir nesvarbu dėl ko. Svarbu sumenkinti, nes tada pats pasijauti daug geriau. Anksčiau dauguma tai darydavo per savo šeimos balius. Susirasdavo auką tarp giminaičių ir „ėsdavo“ jį viso baliaus metu. „Kada jau susirasi berniuką, ko taip pastorėjai, kada gimdysi, kiek tu gali gimdyti, kada rasi normalų darbą, kiek tu gali su tokia ragana gyventi?“ Tokiais ir panašiais klausimais buvo ėdami artimieji, be padažo, tik kartais užsigeriant tokiu tauriu gėrimu, kad smagiau būtų. Bet ilgainiui ėsti vien artimuosius atsibodo, o ir tie baliai per retai.
Todėl visi persikėlė į internetą. Čia tiek daug galimybių ką nors „suėsti“. Čia bet kokio purvo papylimas ant kito išdidžiai vadinamas „mano nuomone“. Ir kas savaitę vis ėdami nauji dalykai ir nauji žmonės, nes meniu juk turi keistis, nežiaumosi kasdien to pačio Lansbergio, norisi kažko šviežesnio.
Šią savaitę Ingrida Šimonytė galėjo atsipūsti (nors tikiu, kad ji visiškai sveikai reaguoja į tokius dalykus), nes visi pamiršo, kaip ji „gėdingai praėjo pro duris ir padarė gėdą visai mūsų šaliai“.
