„Spalvų gausos mano sceniniame garderobe galėtų pavydėti net pati vaivorykštė“, – šypsosi J.Kuraitis.
Nuo klasikinės muzikos iki populiariausių hitų saksofonu atliekantis muzikantas karjeros pradžioje buvo įsitikinęs, kad svarbiausia kokybiškai atlikti kūrinius, tačiau vėliau suprato, kad ne mažiau dėmesio reikia skirti ir sceniniam įvaizdžiui.
„Paprastų džinsų, kelerių marškinių ir juodo kostiumo profesionaliam atlikėjui tikrai nepakanka. Dabar, kai užsakovai prašo vilkėti klasikiniu juodu kostiumu, visuomet pasiteirauju, ar grosiu laidotuvėse. Jei ne, tuomet galiu rinktis iš daugybės kitų spalvų, kurios derėtų prie šventės temos, renginio vietos, įmonę reprezentuojančios spalvos ar kt. Manau, juodas kostiumas labiau tinka pritariantiesiems muzikantams, o ne ryškiam solo atlikėjui“, – sako J.Kuraitis.
Neplanavo užsitarnauti stilingiausiojo titulo
Saksofonisto namuose atliekant remontą, net du kambariai buvo sumažinti, kad būtų įrengtos dvi talpios drabužinės kostiumams ir švarkams laikyti. Tiesa, kostiumų vis daugėjant, prireikė dar vienos erdvės jiems laikyti, papildomos kabyklos miegamajame.
„Niekada negalvojau, kad turėsiu tiek drabužių (šypsosi), bet vis pamatau kokį gražų kostiumą ir turiu jį įsigyti. Prisipažinsiu, kartais perku ir ne po vieną. Štai sykį vienu ypu drabužinę esu papildęs net dvylika naujų kostiumų! Didelis malonumas, kai ruošdamasis renginiui galiu rinktis iš daugybės skirtingų variantų, – atvirauja muzikantas. – Kolekciją reikia vis atnaujinti, pildyti, nes tą patį ryškų, įsimintiną kostiumą gali apsirengti ne daugiau nei keletą kartų per metus. Iki Naujųjų metų Lietuvoje turėsiu vienuolikos koncertų turą, taigi reikės vienuolikos skirtingų kostiumų.“
Spalvų įvairovė
J.Kuraitis pasakoja, kad nuo vaikystės jam gražiausia spalva buvo geltona, pastaruoju metu labai pamėgo mėlyną, na o jo spintoje šiuo metu – visos vaivorykštės spalvos ir atspalviai.
„Vien žalių kostiumų penki: salotinis, žalias, samaninis, pistacijų, „electric“. Turiu pačių įvairiausių spalvų kostiumų – nuo klasikinio juodo ir mėlyno iki oranžinio, rožinio, levandų, sidabriško ir kt. Pastaruoju metu akį labai traukia tviskantys kostiumai su žvyneliais, kuriuos suglosčius į vieną arba kitą pusę pasikeičia spalva. Tiesa, grojant saksofonu, reikia būti sulenkus rankas, tad dar svarstau, ar verta tokį įsigyti, nes rankų linkiuose gali susidaryti tamsios raukšlės“, – kalba pašnekovas.
Muzikantas daug dėmesio skiria ne tik ypatingiems kostiumams, bet ir kokybiškai avalynei. Sako seniai nebeperkantis to, kas po ranka pasitaikė: „Mieliau ilgiau paieškau ir perku tik tai, kas labai patraukia akį, dažniausiai koncertuoju su sportiniais bateliais, bet turiu ir klasikinių.“
Siūtis ar nesisiūti – štai kur klausimas
Į populiariausių pasaulio saksofonistų dešimtuką „Youtube“ platformoje patenkantis muzikantas prisipažįsta nesureikšminantis drabužių kainos: jo drabužinėje galima rasti ir keliasdešimt, ir kelis šimtus eurų kainuojančių kostiumų.
„Tiesą sakant, neieškau labai ištaigingų, itin aukštos kokybės ar natūralių audinių kostiumų, nes tokie ne visada gražiai atrodo scenoje ir nuotraukose. Taip pat nemanau, kad verta vienam kostiumui išleisti tūkstančius, kai jį teapsivilksi keletą kartų. Žinoma, siūtis kostiumą pas profesionalų meistrą yra faina patirtis, be to, niekas kitas tokio paties kostiumo neturės. Man svarbu, kad kostiumas atrodytų įspūdingai, juk vilkiu jį tik scenoje ir kas keletą metų atnaujinu garderobą“, – pažymi saksofonistas.
Vien kostiumo išsirinkti nepakanka
Aktyviai koncertuojantis ir kiekvieną savaitę po du naujus įrašus išleidžiantis saksofonistas daug dėmesio skiria kokybiškam poilsiui. Muzikantas sako, kad geriausiai jaučiasi, kai pavyksta išlaikyti balansą tarp darbo ir poilsio.
„Auksinė taisyklė: 8 val. dirbti, 8 val. užsiimti malonia veikla ir 8 val. miegoti. Koncertuojant ne visada pavyksta tiek išmiegoti, bet stengiuosi atsigriebti, kai ramesnis laikotarpis. Taip pat bandau būti sąmoningas: jei groju – tai groju, jei ilsiuosi – tai ilsiuosi, jei bendrauju – tai bendrauju ir pan. 100 proc. susitelkti į tai, ką šiuo metu daro, daugeliui žmonių yra didelis iššūkis, – mintimis dalijasi pašnekovas. – Man labai patinka koncertuoti, mėgaujuosi žmonių dėmesiu, tad per koncertus fiziškai išsikraunu, bet emociškai įsikraunu. Didelis pliusas, kai dirbi mėgstamą darbą ir nereikia savęs versti. Žinoma, kaip ir visiems, kartais ir man norisi pabūti vienam, pamedituoti leidžiant laiką su savo katinais. Nuolat būdamas tarp žmonių, bendraudamas daug savęs išdalinu, tad normalu, kad reikia pailsėti. Tik ne per ilgai – nemėgstu daug laiko leisti vienas.“
