Tarp itin užimtos dienotvarkės, rungtynių, koronaviruso panikos ir kovo 5 dieną vykusio gimtadienio, kuris atvertė 44-ą Šarūno gyvenimo lapą, rasti laiko pokalbiui lengva nebuvo. Ruoštis – ne ką paprasčiau.
Legendos apie temperamentingą Šaro charakterį sklando jau dešimtmetį, jis ir pats pripažįsta už audringus komentarus gaunantis velnių ir nuo mamos. Nieko keisto, kai 24 valandas per savaitę gyveni mintimis apie savo komandą, sieki to, už ką vėliau apie tave kalbės visa Lietuva. Tik neretai lieka įdomiausi užkulisiai.
Sužinoti, kas dedasi Šarūno Jasikevičiaus širdyje. Tokią misiją išsikėlė ir kovo 14 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančio renginio „Pasitikite“ vedėjas Justinas Jankevičius, bent krašteliu artimiau pažinti save jis leido ir 15min skaitytojams.
Išskirtiniame interviu – ne apie sportą, o vaikus, ramybės uostu esančią žmoną, ir puikų palinkėjimą ateities kartoms.
– Šis renginys išskirtinė proga pamatyti jūsų kitokią istoriją, pamatyti Šarūną Jasikevičių kitomis akimis. Ar lengvai ryžotės šiai avantiūrai?
– Taip, lengvai. Tikslas buvo labai kilnus, o ir draugas paprašė prisidėti.
– Ar jaudinotės? Gi tikriausiai 100 kartų mieliau susitiktumėte su kiečiausia krepšinio komanda, nei kalbėtume apie save?
– Vėlgi, esu daręs tokių renginių. Tai kažkokio išskirtinio jaudulio nėra.
– Nekalbant apie save, lengva suteikti kelią žmonėms apie jus susidaryti įspūdį, kuris nėra teisingas. Ar jums pačiam yra svarbu, ką kiti galvoja apie jus?
– Aš galvoju, kad kiekvienas žmogus nori, kad apie jį galvotų gerai. Tačiau iš kitos pusės dėl to negali vaidinti ir elgtis kitaip. Manau, kad svarbiausia visur daugiau ar mažiau būti savimi. O jeigu kažkam nepatinka, tai too bad.
– Žmonėms, kurie ateis, jūs esate didelis autoritetas ir pavyzdys. Ką jums pačiam tai reiškia?
– Na, nežinau. Gal kažkiek įpareigoja elgtis geriau, stengtis rodyti pavyzdį. Tačiau vėlgi iš kitos pusės manau, kad visą laiką gyvenime yra svarbiausia būti savimi ir daryti tai, kas tave daro laimingu. Aišku, tai daryti reikia normos ribose.
– Ar būdamas paauglys pasvajodavote apie tokį laiką ir ar to paauglio svajonėse dabartinis gyvenimas atrodė būtent taip, kaip dabar yra?
– Ne, tikrai. Manau, kad, kai esi paauglys, tu svajoji žaisti krepšinį, svajoji apie rinktinę, apie NBA. Na, o apie tokius dalykus, kaip treniruoti, kaip daryti pokalbių šou, man atrodo vaikai tikrai nesvajoja.
– Nuostabiausias šio renginio aspektas yra tai, kad visi pinigai atiteks Rimanto Kaukėno paramos fondui ir sunkiai sergantiems vaikams, ką pačiam, kaip tėčiui, reiškia prisidėti gelbstint sergančius vaikus?
– Malonu, kad kažką gali padaryti, padėti. Su šiuo tikslu ir darome šį renginį. Prie jo tikrai prisijungė daug žmonių, kurie irgi dirba už ačiū, dėl kilnaus tikslo. Taip kad visi daugiau ar mažiau darom tą patį. Malonu, kad yra tokios galimybės tai padaryti.
– Jūsų frazė „Nieko nėra didingiau nei vaiko gimimas, nei titulas, nei niekas“ daugeliui atskleidė jūsų kitą pusę, jautriąją pusę. Kaip vaikai pakeitė jūsų gyvenimą, ar suteikė kitokio suvokimo apie gyvenimą ir tikslus?
– Iš tikrųjų suteikė. Ko gero, tai yra numeris vienas, kas gali atsitikti žmogui gyvenime. Manau, kad vaikai apskritai pakeičia kiekvieną žmogų į gerąją pusę, o jeigu nepakeičia, tai bent padeda įsisavinti visokias vertybes ir apskritai priverčia susimąstyti, kas gyvenime yra svarbiausia.
– Ar esate vaikams atlaidus, o galbūt griežtų taisyklių laikotės ir namie?
– Taip, esu gana griežtas tėtis, manau, kad mano žmona irgi yra griežta mama. Galbūt mums taip išeina natūraliai. Iš tikrųjų vaikus bandom auginti taip, kaip jiems ir jų ateičiai yra geriausia. Nenuolaidžiaujant, bet iš kitos pusės suprantant ir palaikant visose gyvenimo srityse.
– Perskaičiau gražią citatą jūsų žmonos profilyje „Gyvenimas prasideda tavo komforto zonos pabaigoje“. Ar pačiam dažnai tenka išlipti iš komforto, išbandyti naujus dalykus, o gal esate iš tų žmonių, kur vienus pusryčius ruošiate visą gyvenimą?
– Ne. Stengiamės daug keliauti, daug pamatyti. Stengiamės iš gyvenimo paimti viską, ką galima. Tuo pačiu nebūnant šeima kaip kokie ekstremalai ar kažkas panašaus.
Norisi dabar vaikams parodyti pasaulį, kas yra svarbiausia, su jais kuo daugiau praleisti per atostogas. Sakau, kad būnant ekstremalais stengiamės pasiimti kuo daugiau iš gyvenimo.
– Apie žmoną kalbate retai, bet jei kalbate, tai nuostabiai šiltai. Ar jūs panašūs?
– Nežinau, ar panašūs. Ji yra daug ramesnė už mane. Manau, kad ji yra būtent tas žmogus, kuris įneša daug ramybės į mano gyvenimą. Turim daug tų pačių dalykų, kuriuos patinka daryti. Kaip keliauti, sportuoti, gerai praleisti laiką su draugais. Daugeliu atveju mūsų požiūriai sutampa tikrai. Ir sakau, kad ji man duoda nerealų balansą tarp išprotėjusio gyvenimo ir namų ramybės.
– Žurnalistams pakalbinti Šarūną yra misija, nes neretai užsimenamas jūsų temperamentingas charakteris, kurį išliejate aikštelėje. Neseniai skaičiau vieną straipsnį, kad neretai dėl charakterio gaunate ir velnių nuo žmonos, ir mamos?
– Nuo žmonos daug negaunu bart, bet nuo mamos gaunu. Tačiau ne tiek, kiek kalbama, nes mama irgi sportininkė buvo su tečiu. Tad tikrai šeimoje viskas yra labai suprantama, iš visų pusių labai palaikoma ir šeima tikrai supranta mano profesiją, kas sukasi aplink mane.
– Ne visada lengva nurimti, susitvarkyti su iššūkiais, su stresu. Tad, kas yra jūsų ramybės uostas?
– Na, žinote, dirbant treneriu, tas darbas yra 24 valandos ir septynios dienos per savaitę. Tai tikrai visą laiką reikia mąstyti apie klubą apie komandą ar kitus dalykus. Na, filmai padeda kažkiek, bet jų irgi gana mažai žiūriu, kelionės padeda, bet irgi nėra laiko. 10 mėnesių gyvenu labai intensyvų gyvenimą, paskui sau sakau, kad stengiuosi atsiimti per tuos du mėnesius.
– Esu skaičius, kad pusryčiai, kai jau esate pabudęs jūsų šeimoje yra labai svarbus ritualas, ar tapęs treneriu, jus galima išvysti su, pavyzdžiui, mėsainiu rankose ar ir toliau laikotės sveiko maisto režimo?
– Tapus treneriu, mano mityba labai suprastėjo, nes tikrai jau nereikia bėgioti ir t.t. Pusryčiai pas mus būna įvairiai, savaitgalį valgom kartu, o dieną, tai nežinau. Stengiuosi pamiegoti daugiau ir poilsio gauti priklausomai nuo to, ar buvo varžybos. Viskas būna labai įvairiai.
– Jums tenka dažnai keliauti, ar nepabosta, ar nesinori ramiai pabūti kelis metus vienoje vietoje ar išeiti į pensiją?
– Na, dar truputį pensijai per mažas, o kelionės yra mūsų profesijos dalis ir nieko čia nepakeisi.
– Kaip pačiam yra geriausia leisti laisvą laiką, ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
– Laisvalaikiu labai patinka keliauti. Tikrai bet kurią laisvą dieną stengiamės kuo daugiau būti gamtoje. Nors kartais paprasčiausiai norisi pailsėti, labiausiai už viską atsigriebiam vasarą. Tikrai turim pora mėnesių laisvo laiko. Sakau, išvažiuojam iš Kauno su vienu lagaminu kiekvienas, tai taip ir visą vasarą praleidžiam. Praktiškai negrįžtam, nes norisi absoliučiai išsivalyti galvą, aplankyti draugus, sužaisti kuo daugiau golfo ar pabūti pliaže.
– Žvelgdama į jūsų nuotraukas galvoju, kaip pasikeitė laikai, atsirado socialiniai tinklai, padidėjo džiaugsmas daiktais ir turtais, ar pačiam džiugiu link kur juda pasaulis, o galbūt nemažai dalykų norėtumėte pakeisti?
– Mes pasaulio nepakeisim, nes jis jau juda būtent ta linkme. Manau, kad nebūtinai visiems turi būti tokios pačios vertybės, kaip jūs dabar čia išvardinote. Tačiau gyvenant 2020 metais, mums paprasčiausiai reikia prisitaikyti prie situacijos. Manau, kad vertybės vis tiek išliks svarbiausios – būti geru žmogumi, turėti gerą šeimą, bandyti padėti viskuo savo šeimai, o ypač vaikams. Manau, kad kiekvieno vertybės daugiau, mažiau lieka tokios pačios. Tik gyvenimo stilius kažkiek keičiasi.
– Kokias svarbiausias žinias jums norisi perduoti kitoms ateities – kartoms?
– Čia toks didelis klausimas. Manau, kad reikia būti geru žmogumi, stengtis juo būti, būti savimi ir enjoyinti gyvenimą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Po triumfo – emocijų sprogimas: Šarūnas Jasikevičius ištirpo žmonos Annos glėbyje
TAIP PAT SKAITYKITE: Šarūno Jasikevičiaus žmona Anna Douka pasidalijo jų vestuvių Graikijoje akimirka
