Š.Bartas – vienas žymiausių Lietuvos režisierių, kurio vardas puikiai žinomas ir už šalies ribų. Svarbiausiuose kino festivaliuose rodyti jo filmai ne kartą buvo apdovanoti, ne kitaip ir su aštuntuoju pilno metro filmu „Ramybė mūsų sapnuose“.
Rugsėjį Š.Bartas savo naujausią juostą pristatė Batumio nepriklausomo kino festivalyje (Gruzija) ir laimėjo geriausio režisieriaus prizą. O festivalyje „Kinošok“ (Anapa, Rusija) Š.Bartas pagerbtas specialiu kino spaudos prizu „Už bebaimę išpažintį“.
Pagrindinėje „Kinošok“ konkursinėje programoje rodytos dramos operatoriui Eitvydui Doškui įteiktas Aleksandro Kniažinskio prizas už geriausią operatoriaus darbą.
Jau dabar „Ramybę mūsų sapnuose“ Prancūzijoje planuojama rodyti netgi 35 salėse. Tarp jų ir garsusis „Pompidou centras“, kuris ne tik parodys visą Š. Barto kinematografinę retrospektyvą, bet ir surengs jo fotografijų parodą ir išleis apie režisierių bei jo kūrybą knygą. Šiemet filmas dar bus parodytas Ispanijos, Portugalijos, Švedijos ir kitų šalių festivaliuose.
Į premjerą besirenkantys svečiai galėjo klausytis gyvai fortepijoninio trio „Thirty Fingers“ atliekamų kūrinių. Kolektyve smuiku griežia ir viena iš filmo „Ramybė mūsų sapnuose“ aktorių Lora Kmieliauskaitė. Premjerinio seanso žiūrovai ją grojančią išvydo ir ekrane.
Iškart po to tylos minute buvo pagerbta ketvirtadienį Anapilin išėjusi šviesaus atminimo aktorė Galina Dauguvietytė.
Pasveikinti režisieriaus į premjerą atvyko ir būrys žinomų meno, pramogų pasaulio atstovų. Tarp vakaro svečių – aktoriai Juozas Budraitis, Aistė Diržiūtė, Valda Bičkutė, Beata Tiškevič, režisieriai Giedrė Žičkytė, Romas Zabarauskas, choreografas Gytis Ivanauskas, dailininkas Vilmantas Marcinkevičius ir daugelis kitų.
„Ramybė mūsų sapnuose“ yra neabejotinai asmeniškiausias Lietuvos režisieriaus kūrinys, kuriame susipina vaidybinis kinas, realaus gyvenimo dokumentika ir nematyti archyviniai kadrai iš asmeninių vaizdo įrašų kolekcijos.
Prieš operatoriaus Eitvydo Doškaus kamerą stoja pats Š.Bartas (tai jo antras pagrindinis vaidmuo savo filme po „Sidabrine gerve“ už geriausią režisūrą apdovanoto „Eurazijos aborigeno“), pirmą kartą vaidinanti režisieriaus dukra Ina Marija Bartaitė, iki šiol kine nematyta dabartinė jo gyvenimo draugė smuikininkė Lora Kmieliauskaitė, dėl vienintelės scenos į Lietuvą specialiai atvykusi rusų aktorė Klaudija Koršunova („Sidabrinės gervės“ laureatė už geriausią vaidmenį filme „Eurazijos aborigenas“) ir net kino kūrėjo šuo.
Anksčiau nufilmuoti archyvinės medžiagos kadrai ekrane trumpam atgaivina trejų Š.Barto filmų aktorę ir I.M.Bartaitės mamą Jekateriną Golubevą („Trys dienos“, „Koridorius“, „Mūsų nedaug“), kurios jau ketveri metai nebėra gyvųjų pasaulyje.
Vasara. Sodyba netoli Vilniaus. Atvykėlius iš miesto pasitinka didelis draugiškas šuo. Nuo kasdieninės rutinos pervargęs ir ieškantis naujų jėgų 50-metis Vyras (Š. Bartas) pakviečia praleisti savaitgalį paauglę Dukterį (I.M.Bartaitė), kuri po Mamos mirties ypatingai trokšta tvirtesnio tėviško glėbio.
Po nesėkmingai susiklosčiusio koncerto prie kompanijos prisijungia ambicinga smuikininkė ir jo Mylimoji (L.Kmieliauskaitė). Tarp reikšmingų pasirinkimų pasiklydusi jauna moteris puoselėja stiprius jausmus ir stengiasi išgelbėti byrančios meilės santykius, bet laikinai neberanda gyvenimo džiaugsmo.
Gražuolė Duktė vis dažniau susitinka su ilgai nematytu ir kiek vyresniu vaikystės Draugu (Edvinas Goldšteinas). Jai patinka atvirai bendrauti, važinėtis dviračiais, vaikštinėti miškais ir ieškoti meilės po medžiais su paslaptinguoju jaunuoliu, kuris labai gerai pažįsta visus apylinkės gyventojus ir žino jų įpročius, pomėgius, nuodėmes, paklydimus, svajones.
Vagiliauti pamėgęs vaikinas nedvejodamas pasisavina medžiotojų neatsargiai paliktą šautuvą. Jis nieko nebijo, slapstosi nuo policijos ir imasi stebėti žmones per užtaisyto ginklo taikiklį.
Iškart po filmo premjeros Š.Bartas pasidalino įdomesnėmis mintimis apie filmo kūrimą. Čia vaidina ne vienas Š.Bartui artimas žmogus, tarp jų – dukra Ina Marija Bartaitė ir gyvenimo draugė Lora Kmieliauskaitė. Jos juostoje taip pat atlieka dukros ir mylimosios vaidmenis. Galbūt todėl nenuostabu, kad režisierius jau spėjo ne kartą sulaukti klausimo, ar „Ramybė mūsų sapnuose“ – autobiografinis filmas?
Tačiau į šį klausimą režisierius turi aiškų atsakymą. Ši itin asmeniška juosta – anaiptol nėra autobiografinis filmas. Ketvirtadienį vykusioje premjeroje režisierius prasitarė, kad tokio klausimo sulaukia tik gimtojoje Lietuvoje – šalyje, kur daugelis žino jo asmeninio gyvenimo faktus.
Neva užsienyje niekas nežino, kad I.M.Bartaitė ir L.Kmieliauskaitė – jo brangiausios gyvenimo moterys.
„Rinkausi tuos žmones todėl, kad maniau, jog jie tinka tiems vaidmenims. Filmas būtų autobiografinis, jei visi faktai filme būtų tokie, kokie yra realiame gyvenime, tačiau taip nėra“, – sakė režisierius.
Daugiau premjeros akimirkų – nuotraukų galerijoje:
TAIP PAT SKAITYKITE: Šarūnas Bartas apie „Ramybę mūsų sapnuose“: tai nėra autobiografinis filmas
