Saugirdas Vaitulionis savo apgailestavimą dėl beviltiškos Lietuvos senjorų padėties ir šiai problemai abejingos valstybės antradienį išreiškė socialiniame tinkle „Facebook“.
„221 euras“, – į klausimą, kokia yra jos pensija, man atsako mama, ir aš tikrai pasimetu, nes nežinau, kaip reaguoti.
Aš net neketinu kalbėti apie tai, kaip iš tokios sumos išgyventi, nes visi suprantame, kad tai yra visiškai neįmanoma“, – tąkart rašė S.Vaitulionis. Visą tekstą apie mamos pensiją ir liūdną ateitį rasite ČIA.
Netrukus į komentarą viešoje erdvėje sureagavo žurnalistas, laidų vedėjas Andrius Tapinas. Pašmaikštavęs apie influencerių pabandymą priminti opią temą, jis buvo vienas pirmųjų, kuris išgrynino vieną svarbų aspektą.
Pasirodo, jaudinantis komentaras yra privačius pensijų fondus siūlančių įmonių reklama. Tai jis supratęs, nes ir pats sulaukė panašaus pasiūlymo.
„Iš šono žiūrint mūsų didingą tėvynę vėl kilbasina – šį kartą vieni influenceriai pastebėjo ir pasipiktino, kad senatvės pensijos Lietuvoje, blin, mažos. Kiti influenceriai pasipiktino pasipiktinusiais ir ėmė aiškinti, kad pensininkams reikėjo dirbti, o influenceriams mokesčius mokėti. Tada treti pasipiktino pasipiktinusiais pasipiktinusiais. Ir važiuojam.
Nes tikrai 29 metus nežinojom, jog pensijos Lietuvoje mažos ir tik dabar keli taurūs ir visuomenės intereso vedami influenceriai atvėrė tautai akis.
Ir, žinoma, faktas, kas prieš kelias savaites man skambino privačių pensijų fondų lobistai ir mėgino tartis dėl kokio įdomesnio įrašo apie privačius pensijų fondus feisbuke, yra grynas sutapimas. Grynas“, – feisbuke rašė A.Tapinas.
Užvirus diskusijai internete informaciją patvirtino ir pats Saugirdas Vaitulionis. Jis pripažino, kad tekstas buvo užsakytas, tačiau sako, kad jo tikslas buvo priminti opią problemą.
„Na, kad jau čia kilo feisbuko grandams klausimėlių dėl užsakytų-neužsakytų postų apie tai, kaip senatvėj gyvensit. O postas tai nemenką uraganą Marijos žemelėje sukėlė. Jo tikslas ir buvo sukelti diskusiją ir priversti žmones pagalvoti iš ko gyvensim senatvėje. Ar į mane kreipėsi agentūra? Taip. Ir ką?
Mano darbas yra komunikuoti žinias. Toks mano darbas, remember (lt. prisimenate)? Į mano sukeltą diskusiją įsitraukė daugybė tūkstančių žmonių. Visa Lietuva ūžė! Apie ją parašė visa įmanoma žiniasklaida. Reiškia, kad ši tema yra žiauriai svarbi kiekvienam.
Paskaitę postą jūs tikrai susimąstėte apie savo pensijas ir ar neteks badauti. Juk taip, neneikit. Tai, sakyčiau, savo darbą padariau net daugiau nei puikiai. Ir pasikartosiu: savo senatve rūpinkitės jau dabar, nes niekas už jus to nepadarys“, – pripažino Saugirdas.
15min susisiekus su S.Vaitulioniu, jis pateikti platesnio komentaro nepanoro – viskas pasakyta įraše.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) šiuo metu vykdo viešosios nuomonės skleidėjų stebėseną – jos metu ir pastebėjo S.Vaitulionio įrašą.
Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus l.e.p. vedėja Inga Grinevičė 15min sakė, kad kol kas galutinio vertinimo negali pateikti – S.Vaitulionui parašytas oficialus raštas ir paprašyta pasiaiškinti. Tyrimas gali būti pradėtas tik po to, kai bus gauti atsakymai.
„Konkrečiu atveju mes negalime teigti, kad tai yra paslėptos reklamos atvejis, tai turi būti ištirta. Reklamos skleidėjai, davėjai, tarpininkai turi teisę pateikti paaiškinimus.
Vertinami dokumentai, įrodymai ir pats reklamos pateikimo būdas. Šiuo konkrečiu atveju reklamos skleidėjui buvo išsiųstas raginimas įrašą pažymėti su grotažyme #reklama“, – teigė tarnybos atstovė I.Grinevičė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad S.Vaitulionio įraše nėra nurodyti nei konkretūs produktai, nei reklamos davėjai – tai labiau primena nuomonę, būtent dėl to sunku daryti išankstines išvadas.
„Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas numato, kad paslėpta reklama yra draudžiama, ji turi būti aiškiai atpažįstama pagal pateikimo formą. Jeigu reklamos vartotojai visuomenės informavimo priemonėse pagal jos pateikimo negali neatpažinti, tada tokią reklamą būtina pažymėta žodžiu“, – sakė Inga Grinevičė.
Tiesa, reklamos įstatyme, pasak tarnybos atstovės, trūksta aiškumo, kaip reklama turėtų būti žymima socialinėje erdvėje. Dėl to šiais metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pradėjo vykdyti visuomenės nuomonės formuotojų stebėseną. Po jos bus suformuotos specialios gairės reklamos skleidėjams, kaip tokia reklama turėtų būti žymima.
