Manote, kad sportavimas be instruktoriaus priežiūros – tuščias laiko švaistymas?
Kažkodėl žmonės nestato namo be plano, be architektų ir šios srities specialistų, o su kūnu elgiasi ne taip atsakingai. Kaip reikia laikytis projekto statant namą, taip būtina paisyti tam tikrų dėsnių ir formuojant kūną. Todėl jei pats nežinai, kaip tą padaryti, būtina pasikonsultuoti su sporto instruktoriumi. Svarbiausia, kad jis ne tik sudarytų planą, bet ir per visą treniruotę stebėtų, ar taisyklingai atlieki pratimus.
Šiandien su ugnele dirbančių instruktorių, tikrų specialistų labai trūksta. Tai pastebėjau rengdamas kultūrizmo ir fitneso varžybas, įvairius projektus.
Kokių didžiausių klaidų daroma?
Kiekvienas žmogus individualus. Pradėdamas sportuoti, jis ne visada gali kritiškai įvertinti savo kūno sandarą, sveikatos būklę, sudėjimą ir fizinį pasirengimą. Dažniausiai daugelis nueina į sporto klubą ir pradeda savarankiškai tampyti treniruoklius, kilnoti svarmenis net nežinodami, kam konkrečiai skirtas vienas ar kitas treniruoklis, kokias raumenų grupes jis treniruoja ir koks bus rezultatas. Pavyzdžiui, sumano, kad nori sustiprinti rankų raumenis, ir kasdien mankština tik šias raumenų grupes. Taip, rankos po kurio laiko tampa gražios, tvirtos, bet atrodo per daug raumeningos. Kūnas neproporcingas. Arba moterys dažnai per nežinojimą pasidaro tokią „plastinę operaciją“, kokios ir priešui nelinkėtų. Dirbdamos su treniruokliais be instruktoriaus ir netaisyklingai darydamos pratimus, suformuoja berniukišką figūrą.
Kiti daro tik tuos pratimus, kurie jiems gerai pavyksta. Tokiu būdu dar labiau sutvirtina jau ištreniruotas raumenų grupes ir vengia mankštinti tas, kurios yra silpniausios. O reikėtų elgtis priešingai – daugiau dėmesio skirti silpnosioms kūno vietoms treniruoti. Be to, netaisyklingai mankštinantis galima pakenkti sveikatai, pažeisti stuburą, sąnarius ar raiščius ir kt.
Ką patartumėte tiems, kurie treniruojasi su treniruokliais namuose?
Klaidinga manyti, kad nusipirkau „stakles“ ir jau turėsiu tobulą kūną. Reikėtų bent pasikonsultuoti su specialistu, ką, kaip ir kiek kartų pers savaitę daryti, kad rezultatas būtų maksimalus. Kita vertus, namuose sunkiau prisiversti mankštintis, nes darbas su treniruokliais reikalauja fizinių jėgų ir ištvermės. Daugeliui po kurio laiko treniruoklis tampa drabužių kabykla. Nebenaudojamas pagal paskirtį.
Įsivaizduokite grožio ir plastinės chirurgijos kliniką, į kurią atėjus vadovas pacientui pasakytų: „Čia skalpelis, čia siūlai, čia silikoniniai implantai... Pasidarykite patys plastinę krūtų, veido operaciją ar nusisiurbkite tiek riebalų nuo pilvo, kiek norite.“ Bet juk taip nėra. O treniruoklių salėje kažkodėl nutinka kone kasdien.
Kiekvienos srities specialistas turi atlikti savo darbą. Tam jie yra baigę mokslus. Sporto instruktorius turi justi atsakomybę už žmogaus kūno formavimą ir sveikatą, bet neretai jis tėra salės prižiūrėtojas ir stebėtojas. Blogai, kai tokį darbą dirba specialistai be pašaukimo, neturėdami menininko gyslelės ir žinių. Sakau, „menininko“, nes kūno dizainą pavadinčiau tam tikra meno rūšimi.
Daugelis moterų mano, kad jei kasdien lies prakaitą sporto salėje, greičiau sulieknės...
Pradedantiesiems optimaliausia sportuoti tris kartus per savaitę, o vėliau galima ir keturis ar penkis kartus per savaitę. Treniruotės trukmę ir intensyvumą lemia kiekvieno tikslas ir motyvas: ar norime užsiauginti raumenis, ar sumažinti kūno apimtis ir padailinti linijas.
Kasdien intensyviai mankštintis gali tik gerai treniruoti žmonės ir profesionalūs sportininkai. Sportuojant labai svarbu žinoti, ar konkretus pratimas yra reikalingas, saugus ir veiksmingas. Pavyzdžiui, kasdien šokinėjant per aerobikos treniruotę labai didelis krūvis tenka sąnariams, stuburui, širdžiai. Todėl ypač vyresnio amžiaus moterims aerobikos treniruotes reikėtų derinti su mankšta treniruoklių salėje. Vieną dieną, tarkim, mažo intensyvumo aerobikos treniruotė, kitą – joga ar mankšta su treniruokliais.
Dažnai aerobikos treniruotes lankančios moterys skundžiasi, kad negali sumažinti sėdmenų ir šlaunų apimčių. Taip yra todėl, kad dirbant aerobiniu krūviu organizmas prisotinamas deguonies, ir organizmas geba daugiau pasisavinti maisto medžiagų, o nereikalingą jų kiekį „atideda“ į atsargas.
Ar vien treniruokliais galima greitai sulieknėti ir patobulinti kūno formas?
Iš dalies taip, bet taip pat ir ne. Joks sportas neduos norimo rezultato, jei fizinis krūvis nebus derinamas su mityba ir tinkamomis apkrovomis per treniruotes. Dažnai moterys klausia, kodėl, nors ir intensyviai sportuoja, svoris mažėja, bet riebalai nuo probleminių kūno vietų netirpsta. Reikėtų prisiminti, kaip panaudojama energija sportuojant.
Treniruotės pradžioje organizmas eikvoja glikogeno atsargas, esančias raumenyse ir kepenyse. Po 15–20 minučių, išnaudojęs šias atsargas (tai lemia fizinis krūvis ir intensyvumas), jis mėgina imti energiją iš riebalų. Bet tam reikalingi tam tikri fermentai, kurie gaunami skylant raumenų ląstelėms. Taigi kurį laiką energija imama iš raumenų. Jeigu per trumpai arba pasyviai sportuojama, organizmas nespėja pradėti eikvoti energijos iš riebalų, todėl riebalinis sluoksnis nemažėja. Be to, po treniruotės žmogus jaučiasi pavargęs, nes taip ir „nepajungė“ kūno riebalų deginimo sistemos. Tie, kurie treniruojasi intensyviai, priešingai, po treniruotės jaučiasi žvalesni. Ir jei visą dieną išlieka aktyvūs, iki pat vakaro būna energingi.
Mūsų klube lankytojams sudaroma ne tik asmeninė treniruočių programa, ne tik parenkamas treniruotės intensyvumas, bet ir mitybos planas.
Plačiau skaitykite žurnale „Ji“
