– Daugelis jaunesnių žiūrovų tave pažįsta iš MTV kanalo laidų. Ar, MTV iškeitusi į LNK, jautiesi žengusi didelį žingsnį į priekį?
– Manau, kiekvienas žingsnis gyvenime, kad ir koks jis būtų, yra tik žengimas į priekį.
– Esi sakiusi, kad dalyvauti MTV laidų vedėjų konkurse tave prikalbino mama. Ar su ja tareisi ir gavusi pasiūlymą iš „Kakadu“ kūrybinės komandos?
– Šį kartą tariausi tik pati su savimi. Tačiau čia net nebuvo ko tartis.
– Koks svariausias argumentas, nulėmęs tavo apsisprendimą?
– Tiesiog tuo metu nebuvo geresnio pasirinkimo.
– Kodėl palikai MTV: atsibodo ar per mažai mokėjo?
– Nebuvo taip, kad išeičiau... Tiesiog jau kurį laiką MTV nebefilmavo laidų, kurias vedžiau, tad sėdėjau be darbo. Tačiau nenorėčiau gilintis į tuos dalykus. Tai – jau praeitis.
– MTV laidas vedei viena, o dabar šalia tavęs yra patyręs laidų vedėjas Tomas Ališauskas. Jis tave labiau varžo ar padeda?
– Žinoma, padeda, juolab kad Tomas – labai patyręs ir šaunus žmogus. Jis – tikras profesionalas, su juo lengva dirbti. Dėl to man tik geriau.
– Ko norėtum iš jo pasimokyti?
– Nesu konkrečiai užsibrėžusi, ko galėčiau iš jo pasimokyti. Dirbdama kartu su patyrusiu radijo ir TV laidų vedėju tiesiog savaime mokausi įvairių dalykų.
– Ar anksčiau žiūrėdavai laidą „Kakadu“?
– Žinojau, kad tokia laida yra. Pažiūrėdavau, bet nedažnai. Apskritai televizoriaus beveik nežiūriu, o jeigu sugalvoju įsijungti, stengiuosi susirasti kokį nors įdomesnį filmą.
– Ar tau darė įspūdį anksčiau tavo vietoje stovėjusi Berneen?
– Berneen man darė įspūdį kaip žmogus. Ji – žavi.
– „Kakadu“ – bulvarinė laida apie Lietuvos įžymybes. Ar tau visuomet buvo įdomi bulvarinė informacija?
– Kadangi jau ne vienus metus ir pati tame rate sukuosi, ir ne vieną garsenybę pažįstu, man nė nereikia skaityti, kas kur ką pasakė ar padarė. Pati matau, kas aplinkui vyksta. Man linksma ir įdomu.
– Tikriausiai tavo draugai ir pažįstami – kartu ir „Kakadu“ siužetų personažai?
– Taip. Ir ne vienas.
– Esi dalyvavusi laidų vedėjų konkurse, turi sukaupusi patirties šioje veikloje, tad gali pasakyti apie darbą televizijoje svajojantiems bendraamžiams, ko reikėtų laidų vedėjui, kad norėtųsi jo klausytis ir į jį žiūrėti?
– Manau, kad visi vedėjai yra labai skirtingi. Kiekvienas turi vis kitokį išskirtinį bruožą. Tačiau, manau, kiekvienam reikalinga iškalba, nuoširdumas, charizma.
– Gruodį švęsi dar tik 21-ąjį gimtadienį, o jau dirbi antroje televizijoje. Esi pasiekusi ganėtinai daug?..
– Iš kurios pusės pažiūrėsi ir su kuo lyginsi. Jeigu lyginčiau su savo bendraamžiais, manau, kad esu pasiekusi nemažai, bet tuo visai neapsiriboju ir sakau, jog tai tik pradžių pradžia.
– Ar pradėjusi dirbti televizijoje junti, kad labai pasikeitei?
– Eina jau penkti metai, kai iš Klaipėdos atvažiavau į Vilnių ir čia pradėjau dirbti. Be to, mano amžius toks – pati jauno žmogaus branda. Tad, nori nenori, keičiasi tavo požiūris, pasikeitė ir aplinka, gyvenimo būdas. Logiška, kad ir pati pasikeičiau – įgijau daugiau atsakomybės, anksčiau teko surimtėti, nors viduje nejuntu, kad būčiau labai pasikeitusi. Mano šeimos nariai taip pat sako, kad likau tokia pati.
– Ar kartais susimąstai, kur dabar būtum, jeigu nebūtum apsisprendusi eiti į televiziją?
– Jei nebūčiau sugalvojusi dalyvauti tame konkurse, mano gyvenimas galėjo pasisukti visai kitaip. Tačiau, atvirai sakant, nemėgstu spėlioti, kas būtų, jeigu būtų... Stengiuosi gyventi šia diena ir tik preliminariai galvoti apie savo ateitį. Nieko konkrečiai neplanuoju, nes tu planuoji, Dievas juokiasi. O praeitis gali būti naudinga tuo, kad ji suteikia galimybę įvertinti ir pasimokyti iš savo poelgių.
– Kodėl nusprendei studijuoti VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute?
– Jau seniai apie tai galvojau. Šeštoje klasėje kaip antrą užsienio kalbą pasirinkau prancūzų, nes tai diplomatų kalba. Šiais dalykais domėjosi ir mano šeima. Esu humanitarė. Todėl pagalvojau, kad tokie dalykai man yra prie širdies, tad juos ir pradėjau studijuoti. Kol kas man tai įdomu.
– Apie kokią ateitį svajojai mokyklos suole?
– Kai dar buvau maža, norėjau būti slaptąja agente. Tačiau kai pradėjau dirbti, nustojau kurti planus, nes supratau, kad neverta – kartais jie gali apversti tavo gyvenimą aukštyn kojomis.
– Kuo labiau norėtum būti – TV laidų vedėja ar politike?
– Kol kas turėčiau būti TV laidų vedėja, nes būti politike dar esu per jauna. Politikoje dirba subrendę ir daug išmokę žmonės, tad dabar net būtų juokinga sakyti, kad noriu būti politike. Laikas viską parodys.
– Kas trukdo labiau – mokslas darbui ar darbas mokslui?
– Nei tas, nei anas. Viską puikiai pavyksta suderinti – nepraleidžiu nei filmavimų, nei paskaitų.
– Ar prie Vilniaus jau esi pripratusi?
– Jau važiuodama čia širdyje jaučiausi vilnietė. Man čia labai patinka, tad jokių problemų nekilo. Vilniuje nuo seno turėjau daug draugų, čia gyvena nemažai giminaičių.
– Kas čia pasirodė labiausiai neįprasta?
– Kad jūros nėra. Apskritai čia verda aktyvesnis gyvenimas nei Klaipėdoje. Tačiau ir čia, ir ten yra savų pranašumų ir trūkumų.
– Garsėji kaip nemėgstanti apie savo asmeninį gyvenimą atvirauti mergina...
– Dėl to, kad turiu kam išsipasakoti – mamai ar vienai kitai artimiausiai draugei. Todėl nemanau, kad reikalinga ir naudinga viešai kalbėti apie save. Tam juk ir yra asmeninis gyvenimas, kad jis liktų tik tau.
– Tačiau vis tiek tikriausiai apie save tenka paskaityti juokingų ir nebūtų dalykų?..
– Negalėčiau prisiminti kažko ypatingo. Kai nesi linkęs įsileisti į savo gyvenimą pramogėlių, nieko ir neįvyksta.
– Ar turi artimą draugą?
– O, tai labai asmeniška. Pažįstamų turiu labai daug, o draugų – keletą.
– Kaip mėgsti leisti savo laisvalaikį?
– Šiuo metu daugiausia laiko skiriu knygoms, nes studijuoju. O šiaip man maloniausia būti su artimais žmonėmis, savo šeima Klaipėdoje, ten lankyti draugus. Vilniuje, kaip ir visi jauni žmonės, lankausi kine, klubuose, parodose, koncertuose, su draugais prisigalvojame įvairių pramogų. Nieko ekstremalaus nedarau.
– Kažkada žaidei net ledo ritulį?
– Šiek tiek žaidžiau „Hockey Punks“ – daugiausia iš Lietuvos pramogų pasaulio žvaigždžių ir žvaigždučių suburtoje ledo ritulio komandoje. Buvo linksma ir smagu, bet ilgesniam laikui neužsilikau.
