Vis dėlto narcisizmas gali būti kelių rūšių – sveika narcisizmo forma ir pataloginė, kurią ekspertai vadina narcisistiniu asmenybės sutrikimu.
Narcisizmu pasižymintiems sveikiems žmonėms tai tik asmenybės kreivė, kuri pasireiškia perdėtu savęs vertinimu. Pasak vienos klinikos direktoriaus Claaso-Hinricho Lammerso, tai nėra blogai, nes žmonės, turintys narcisizmo bruožų, yra psichiškai stabilesni: „Narcisizmas pasireiškiantis pasitikėjimu savimi ir užsispyrimu pasiekti savo tikslo gali būti traktuojamas kaip apsaugos nuo įvairių gyvenimo negandų mechanizmas.“
Patologinis narcisizmas pasireiškia tuo, kad nuo perdėto savo asmenybės vertinimo kenčia ne tik aplinka, bet ir pats narcizas.
Narcizo sindromą turintys žmonės iš tikrųjų yra labai kuklūs, turi didelį gėdos ir menkos savivertės jausmą, kurį jie bando kompensuoti išorei demonstruojamu perdėtu savivertės jausmu. Toks perdėtas elgesys daro neigiamą įtaką tiek pačiam žmogui, tiek jo aplinkai.
Kaukė, kurią užsidėję profesiniame gyvenime narcizai gali pasiekti didelės sėkmės, asmeniniame gyvenime krenta – atsiskleidžia menkavertiškumo jausmas, baimė ir bejėgiškumas.
Tačiau jei tėvai savo vaiką pernelyg lepina ir perdėtai liaupsina, jo savivertės jausmas taip pat gali perdėtai išsipūsti.
Pataloginio narcisizmo priežastys nėra iki galo ištirtos. „Sveikos asmenybės vystymasis arba asmenybės sutrikimai atsiranda dėl genetinių priežasčių arba ankstyvosios vaikystės patirčių“, – teigia Lammersas. Genetika, frustracija arba vaikystėje patirtos traumos, vaikystėje išgyventa tėvų pripažinimo stoka – visa tai daro įtaką asmenybei.
Tačiau jei tėvai savo vaiką pernelyg lepina ir perdėtai liaupsina, jo savivertės jausmas taip pat gali perdėtai išsipūsti. Taip yra skatinamos tokios savybės kaip arogancija ir netolerancija, todėl tokie žmonės tampa egocentriški ir emociškai šalti.
„Pataloginis narcisizmas ypač neigiamai veikia vyrų ne tik psichinę, bet ir fizinę sveikatą“, – sako Mičigano universiteto psichologė ir tyrimo apie pataloginį narcisizmą vadovė Sara Konrath.
Narcistinį asmenybės sutrikimą mokslininkai nustatė klausimynu, kuriame išskiriami narcisizmo komponentai – egoizmas, reiklumas, autoritetas, arogancija ir savęs įsimylėjimas.
Be klausimyno, tyrėjai ėmė tyrime dalyvavusių savanorių seilių mėginius, norėdami ištirti kortizolio koncentracijos kiekį. Remdamiesi kortizolio tyrimo atsakymais, mokslininkai nustatė kiekvieno savanorio streso lygį. Kortizolis neigiamai veikia širdies ir kraujotakos sistemą.
Mokslininkas Davidas Reinhardas teigia, kad „narcizai dažnai savikritiškai vertina save, o sumenkintą savo autoritetą yra linkę ginti agresyviais veiksmais: „Toks mechanizmas yra tiesiogiai susijęs su stresu ir širdies ritmo sutrikimais.“
Ar vyrai narcizai – dažnesnis atvejis nei moterys? Sara Konrath mano, kad moksliškai neįrodyta, kad vyrai yra didesni narcizai nei moterys.
Nėra ir tikslių duomenų, kiek žmonių yra pataloginiai narcizai. Nors kai kurie sociologai kalba apie narcisizmo epidemiją, psichologai mano, kad tik mažiau nei procentas žmonių turi narcisistinį asmenybės sutrikimą.
„Pasitikėjimas savimi, atkaklumas ir savarankiškumas šiuolaikiniame pasaulyje yra tiesiog būtini prisitaikymo prie pasaulio veiksniai, – teigia Claasas Hinrichas Lammersas. – Mokėjimas džiaugtis savimi yra pagrindinė gyvenimo džiaugsmo dalis ir yra gyvybiškai svarbi psichinei sveikatai. Todėl galima teigti, kad narcisizmas yra teigiamas reiškinys. Reikia tiesiog saugotis, kad jis ir išliktų teigiamuose rėmuose.“
