Pasak L.Diškevičiaus, jam teko pastebėti, jog pastaruoju metu Lietuvoje ženkliai padaugėjo skyrybų, ypač žinomų žmonių gretose, rašoma pranešime spaudai. Sutuoktiniai, pravėrę teismo duris ar dalydami interviu žiniasklaidai, nepaliauja manipuliuoti, kai kalba pasisuka apie buvusius jausmus, šeimos turtą, o blogiausia – apie bendrus vaikus.
„Manipuliacijos dėl vaikų yra vienas žemiausių įmanomų būdų santykių kare. Mano patarimas tiems, kurie tai daro – tučtuojau nustokite tai daryti!“, – šiuo atveju į jokius kompromisus neina žinomas saviugdos treneris.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologas Mykolas Truncė paaiškino: kodėl pastaruoju metu žymūs žmonės suka skirtingais keliais?
– Laimonai, kas jūsų manymu, yra manipuliacija?
– Daugeliui žmonių žodis „manipuliacija“ kelia neigiamas asociacijas.Tame yra tiesos, nes juk pati žodžio reikšmė dažniausiai yra įvardijama kaip sąmoningas bandymas kitam nežinant siekti savų tikslų. Tai jau yra tapusi norma, kalbant apie daugelį santykių, ne tik verslo, bet ir asmeniniame gyvenime. Pastebėjau, kad derybų metu šis būdas itin dažnai yra naudojamas siekiant geresnio rezultato sau, tačiau, norint kurti autentišką gyvenimą, manipuliacija galima tik vienu atveju. Kokiu? Ogi manipuliuoti savimi, savo asmenybe.
Tai reiškia, kad mes kiekvienas esame pajėgus manipuliuoti savo mintimis taip, kad pasiektume geresnių rezultatų. Mano nuomone, tai vienas iš nedaugelio pateisinamų manipuliacijų metodų.
Gerai žinomas strategijų meistras Sun Tzu, parašęs „Karo meną“, teigia: „Jei tu alkanas, parodyk, kad esi sotus, jei tu sotus, parodyk, kad esi alkanas; jei tu toli, pavaizduok, kad esi arti; jei tu arti, pavaizduok, kad esi toli; jei tu silpnas, parodyk jėgą; jei stiprus, parodyk silpnumą.“ Tai yra labai gražus pavyzdys, kaip galima manipuliuoti atitinkama situacija. Tačiau, kaip ir visur gyvenime, labai svarbu yra suprasti, kad visos strategijos turi būti inicijuotos mūsų pačių, o ne primestos iš aplinkos.
– Ar manipuliacijų metodas taikomas tik versle, politikoje, ar ir asmeniniame gyvenime?
– Tikrai taip, manipuliuojama daug kuo – informacija, jos buvimu ar nebuvimu, tiesa ir netiesa; dažnai tam pasitelkiami kiti žmonės ar aplinkybės. Tačiau, kaip jau minėjau, tikrai įmanoma siekti savų tikslų išvengiant manipuliacijos. Daryti įtaką ir manipuliuoti yra dvi labai skirtingos sąvokos, tiesa, linija tarp jų, dažnai būna labai nežymi, todėl ji ganėtinai dažnai peržengiama.
Smagus manipuliavimo pavyzdys yra vaikai: jie labai anksti išmoksta šių principų. Tai dažniausiai yra susiję su baime. Vaikų pagrindinis principų tikslas yra meilė ir ryšio turėjimas: jie to siekia, taip, kaip moka ar gali. O išmoksta dar kūdikystėje, kuomet mamą prisikviesti tegali garsiai rėkdami. Kai kurie taip ir lieka šioje stadijoje, nes išėjimas iš manipuliacinių metodų reikalauja nemažai pastangų.
– Laimonai, patarkite, kaip atpažinti manipuliatorių?
– Tai yra turbūt viena sunkiausių užduočių, jei manipuliatorius yra geras savo srities specialistas. Geriausias būdas yra tobulinti savo strateginius sugebėjimus ir gebėjimą matyti žmones tokius, kokie jie iš tikrųjų yra, o ne tokius, kokiais jie stengiasi save parodyti. Tai, aišku, reikalauja šiokių tokių psichologinių žinių, tačiau suprantant, kad žmogus yra psichologinė-dvasinė būtybė, neturėtų būti sunku rasti savyje resursų ir pasigilinti į tokią labai svarbią sritį.
Manipuliatorius dažnai sako netiesą, pasitelkia melagingus faktus, taip pat neretai naudoja jėgą, tiek fizinę, tiek – dar dažniau – psichologinę. Neretai manipuliatoriai-profesionalai žaidžia taip gerai, kad juos susekti yra tikrai sudėtinga, tačiau visada reikia stebėti savo vidinį pasaulį: intuicija dažnai mums padeda. Jei jaučiamės spaudžiami, jei kažkas mums kelia stresą, skubina, ar verčia daryti dalykus, kurie mums nėra malonūs – sukluskite, gal jumis manipuliuojama? Mano vedamų strateginių žaidimų „Mafija“ metu mes kaip tik ir mokomės atpažinti tuos, kurie bando mumis manipuliuoti. Ne kartą jau esu minėjęs, jog tai yra vienas trivialiausių įgūdžių reikalingų sėkmingai operuoti šių dienų pasaulyje.
– Turbūt neretai manipuliacijos vyksta tarp tėvų ir vaikų, sutuoktinių, įsimylėjėlių?
– Asmeniniuose santykiuose, jei jie yra „sveiki“ tokio dalyko kaip manipuliacija neturėtų būti. Tačiau čia vėl yra gera vieta prisiminti, kad įtakos darymas ir manipuliacija yra du skirtingi dalykai, tačiau riba tarp jų yra labai lengvai peržengiama. Kurti sveikus santykius, kuriuose nebūtų manipuliacijų ir melo, turėtų būti kiekvieno žmogaus tikslas ir pareiga. Vaikai to išmoksta instinktyviai, pačioje kūdikystėje, tačiau tikrai įmanoma ugdyti juos taip, kad atžalos suprastų, galinčios pasiekti savų tikslų gražesniais būdais. Tad labai gražu stebėti, kaip augantis, tobulėjantis žmogus, nesvarbu, ar jis dar yra vaikas, ar jau suaugęs asmuo, atsikrato destrukcinių strategijų, suvokęs, jog tik kuriančios strategijos ir praktikos ilgesnėje perspektyvoje leidžia pasiekti tikrai didesnių tikslų, nei galbūt iki šiolei buvo manyta.
– Ir visgi, dėl ko dažniausiai manipuliuojama?
– Iš baimės, dėl dėmesio, ir dėl įtakos. Dėmesio stoka yra labai dažnas manipuliacijų motyvas. Aukos pozicijos prisiėmimas santykiuose ar apskritai žmogaus gyvenime puikiai parodo, kaip manipuliacijų dėka yra bandoma pasiekti savų tikslų. Dažnai galima pastebėti, kaip politikai ar įtakingos verslo grupės bando pasinaudoti ir sumanipuliuoti situacija, kad padarytų reikiamą įtaką suradę oponento ar konkurento silpnas vietas, baimes arba nežinojimą.
– Kaip manote, ar įmanoma manipuliuoti vardan gerų tikslu?
– Klausimas būtų: o kas yra geras tikslas? Jei reikia gintis, nesvarbu, nuo ko ir kokioje situacijoje, manau, tai yra pakankama priežastis „išmanipuliuoti“ save iš susidariusios padėties. Juk mūsų visų pagrindinis, bazinis tikslas yra išgyventi. Todėl kai kuriais atvejais galima naudoti įvairias technikas, manipuliacija yra viena iš jų, tik klausimas: kokioje situacijoje, kokiu tikslu, ir kokio rezultato yra tikimasi. Galbūt tai visai ne manipuliacija, o įtakos darymas, trokštant kitam padėti? O gal norint padėti pačiam sau? Tad atsakymas greičiausiai skambėtų: viskas yra įmanoma (šypsosi).
– Kodėl itin dažnai manipuliuojama būtent sutuoktinių skyrybų atveju?
– Turtas visada yra problema. Ypatingai tuomet, kai reikia jį pasidalyti. Vienas iš sutuoktinių mano, kad tik jo dėka ženkliai padidėjo bendra santuokinė nuosavybė, kitas tuo tarpu jaučiasi nuskriaustas, bijo dėl savo ateities ir pan. Tai jau yra dviejų žmonių sąmoningumo klausimas: aš pats žinau labai daug atvejų, kuomet skyrybos įvyksta be karo ir be jokių neigiamų pasekmių nė vienai šaliai. Manipuliacijos dėl vaikų yra vienas žemiausių įmanomų būdų santykių kare. Mano patarimas tiems, kurie tai daro – tučtuojau nustokite tai daryti!
– Kaip manote, ar apskritai vyro ir moters santykius būtų galima pavadinti derybiniais?
– Jei santykiai tarp vyro ir moters yra sąmoningi – be abejo, tai yra derybos ir tos derybos vyksta kasdien. Juk kasdienybėje pilna situacijų, kuriose reikia susitarti, kartais nusileisti, dažnai duoti, kad kažką gautum. Todėl mokytis derėtis galima ir neišeinant iš namų, tik svarbiausia stengtis, kad tokios derybos neatneštų nuostolių (šypsosi).
– Ir visgi, kaip manote, koks yra darnių santykių pamatas?
– Pagarba, tolerancija, supratimas ir bendra dviejų žmonių vizija į tarpusavio santykius bei gyvenimą.
– Esate saviugdos treneris. Kokių tiesų mokote kitus?
– Mano sritis yra praktinė psichologija. Visuomet sakau, kad norint kažko išmokti nebūtina perskaityti daug knygų – geriausias būdas yra daryti tai, ką nori daryti, bet baimė ar ryžto trūkumas neretai sulaiko. Sekdamas savo paties pavyzdžiu ir kitus mokau prisiimti visišką atsakomybę dėl savo gyvenimo, nustoti ieškoti kaltų aplinkui, o tiesiog pradėti gyventi drąsiai bei laimingai.
Saviugdos treneris Laimonas Diškevičius ir jo žaidimuose dalyvavę žinomi žmonės – galerijoje:
