Kačių pjautynės, po kurių – dvi perkąstos gerklės. Taip vienas LNK „Muzikos akademijos“ žiūrovas po filmavimo apibūdino įsiplieskusį konfliktą tarp komisijos narės Rūtos Ščiogolevaitės ir operos soprano Martos. Žiūrovai netikėtai įsiplieskusį karštą moterų ginčą pamatys šį šeštadienį.
Pyktis komisijos narė R.Ščiogolevaitė ir Marta pradėjo po pastarosios pasirodymo. Šokiams skirtame šou Marta atliko ritmingą dainą „Alio“. R.Ščiogolevaitė sukritikavo pasirodymą ir pasiūlė Martai nemanyti, kad estradoje viskas daug lengviau pasiekiama nei operoje, nes ir šou scenoje reikia daug dirbti. Martos veido išraiška persimainė ir ji pertraukė komisijos narę: „Aš taip nesakiau, čia ne mano nuomonė.“ Ir prasidėjo...
Net ir po filmavimo aistros neatslūgo, Rūta toliau laikėsi savo, o Marta – savo: „Kodėl dainininkai skirstomi į kažkokius pasaulius? Operos... estrados pasaulis... juk tai nesvarbu. Visur reikia daug darbo, arba turi ausis, arba ne. Arba turi balsą, arba ne“, – kalbėjo R.Ščiogolevaitė.
Cituojame Martos ir Rūtos ginčą:
Rūta: Būtų gerai, kad Marta pamatytų, jog ne viskas, kas yra estrada, yra lengvai prieinama. Taip nėra.
Marta: Aš nesakiau, kad estradoje viskas lengvai prieinama. Aš taip nemanau.
Rūta: Palauk, aš niekaip nesuprantu, kodėl tu dabar... lyg aš tau specialiai kažką pasakiau, lyg tu čia kažką demonstruoji.
Marta: Net bulves norint užauginti, ir tai reikia darbo įdėti. O apie dainavimą – ar čia estrada, ar baletas, ar opera, visur reikia darbo, visur reikia laiko!
Rūta: Ką tu norėjai pasakyti tuo, kad dabar mane aprėkei?
Marta: Aš nerėkiau.
Rūta: Tu buvai gerokai pakeltu tonu (pauzė). Aš norėčiau padaryti pertrauką, nes Marta mane pastato į tokią situaciją, kad aš nežinau, ką pasakyt.
Marta: Aš labai atsiprašau, jei pastatau kur nors, bet aš norėjau pasakyti, kad tikrai nemanau, jog yra lengva estradoje. Aš pati į šitą įbridau galvodama, kad tai yra vanduo, bet dugnas čia buvo ganėtinai dumblėtas. Ir jau man nereikia sakyti, kad estrada yra lengvai prieinama.
Rūta: Marta, man tuo labiau nereikia sakyt. <...> Man labai negera, kad dabar tau turiu aiškintis. Tu mane verti jaustis taip, lyg aš tau išvis jokių pastabų negaliu pasakyti, nes tu ir taip viską žinai.
Marta: O Rūta pastabų man ir nepasakė... Tu, Rūta, sakyk man pastabas, o ne tai, ką, tavo nuomone, aš galvoju. Tu sakyk: Marta, tu padainavai neritmiškai, tu padainavai nešvariai, tu padarei tą, tą ne taip!
Rūta: Aš tau duosiu valerijono, gerai? Aš manau, kad Martai reikalingas valerijonas...
Mindaugas Stasiulis: Kvieskit apsaugą...
