Federico ir Karolinos šeimos – labai artimos. Net ir gyvenimą kardinaliai pakeitusį sprendimą – persikraustyti iš Italijos į Lietuvą, padėjo priimti K.Meschino tėtis – Australijos garbės konsulas Lietuvoje Salvatore Antonio Meschino.
„Italijoje dirbau telekomunikacijų bendrovės pardavimų skyriuje. Lietuva dėl įsikūrusių giminių tapo artimu kraštu, tačiau niekada negalvojau, kad ilgam čia apsistosiu, nors lankydavausi čia nuo pat mažų dienų. Dėdės įkurtais restoranais žavėjausi, mačiau, kaip puikiai jam sekasi puoselėti ir auginti italų maisto kultūrą Lietuvoje. Gavęs iš jo pasiūlymą išmėginti savo jėgas „Užupio picerijoje“, neabejojau. Iššūkį priėmiau su didžiausiu malonumu. Dėl to nesigailėjau nė akimirkos“, – būtent taip apie savo prieš septynerius metus įvykusį persikraustymą šiandien pasakoja F.Meschino.
Kulinaras daugiausia laiko karantino metu leidžia namuose kartu su lietuve mylimąja Greta.
„Man labai pasisekė, kad vienoje kavinėje tik atvykęs į Lietuvą sutikau ją. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Mes kartu jau šešerius metus. Labai greitai kartu ir apsigyvenome. Tiesa, girdėjome nemažai perspėjimų iš šono – kartu dirbti ir gyventi bus sudėtinga, nieko daugiau neveiksite, tik kalbėsitės apie darbą, nusibosite vienas kitam. Todėl mintis darbuotis abiem iš pradžių kėlė rimtą nerimą, tačiau vėliau supratome, kad jaudintis tikrai nebuvo dėl ko. Dirbti kartu, puoselėti restoraną kartu yra vienas malonumas“, – savo sugebėjimu išlaikyti aistrą ir meilę kartu praleidžiant ištisas paras džiaugėsi F.Meschino.
– Gal dėl jūsų tarpusavio santykių ir skleidžiamos meilės žmonių restorane tiek, kad dažnai tenka gerą pusvalandį pastovėti eilėje laukiant laisvo staliuko?
– Na, tikiuosi, kad prie to prisidedame ir savo nuotaika, ir patiekalais. Pagrindinė mano misija picerijoje sukurti tokią atmosferą, kad įėjus pro tas jaukias duris, atsisėdus už staliuko, užuodus krosnyje kepamos picos kvapą, kiekvienas pas mus atėjęs pasijustų tarsi Italijoje. Manau, kad būtent tas jausmas vilniečius ir masina pas mus lankytis.
Be to, daug kas manęs klausia: tai kaip, Federicai, reikia gaminti, kad būtų skanu? Atsakysiu labai nuvalkiotai, tačiau prisiekiu Dievu – būtent tokia ir yra tiesa – svarbiausias ingredientas gaminant yra meilė. Būtent ji ir sukuria stebuklą. Be meilės tokio darbo jau septintus metus daryti tikrai nesugebėčiau. Paprasčiausiai neturėčiau reikiamo atsidavimo.
Atsakysiu labai nuvalkiotai, tačiau prisiekiu Dievu – būtent tokia ir yra tiesa – svarbiausias ingredientas gaminant yra meilė
– Ką turi omenyje? Be aistros darbui pabėgtum iš virtuvės?
– Būtent. Kaip kitaip būtų įmanoma prisiversti ten praleisti kartais didžiąją paros dalį, prakaituoti karštyje, patirti milžinišką stresą ir krūvį, kasdien susidurti su klaidomis ir jas tuoj pat taisyti.
Išduosiu vieną paslaptį – visą savo vargą pamiršti iš karto, kai matai laimingas sotaus lankytojo akis, o jei dar jis savo susižavėjimą išreiškia komplimentu... Tiesiog euforija. Tą akimirką sustoja laikas ir dar sykį džiaugiuosi, kad darau gyvenime tai, ką iš tikrųjų žiauriai myliu. Vis dar pasidžiaugiu, kad dėdė mane atviliojo persikraustyti čia, į Vilnių.
– Smarkiai pasikeitei persikraustęs iš Italijos į Lietuvą?
– Labai. Čia aš užaugau, subrendau, atradau save ir tapau savarankiškas. Dabar Vilnius yra mylimi mano namai, tai šalis, kurioje išmokau labai daug visko, kurioje patyriau daug iššūkių, kurioje, kaip ir minėjau, atradau meilę iš pirmo žvilgsnio. Tiesa, kartais žmonės manęs klausia – ar čia liksi suvisam? Bet atsakymo į tokį klausimą aš neturiu. Gyvename tokiais neramiais ir globaliais laikais, kad niekada nežinai, kas tavęs laukia už kampo.
– Ar nepasiilgsti Italijos? Šiuo metu sunki padėtis, tad tikriausiai artimųjų negali net aplankyti...
– Stengiuosi nekurti papildomos dramos nei sau, nei kitiems. Šiuo metu situacija visiems mums puikiai žinoma, ji nėra gera, todėl kelionės tiesiog atkrenta. Nematau didelės tragedijos namie pabūti ilgėliau.
Italijoje paskutinį kartą buvau prieš metus, tačiau kiekvieną savaitę su savo giminėmis šnekamės internetu, kartais atrodo, galbūt taip bendraujame net daugiau? Džiaugiuosi, kad mano aplinkoje visi yra sveiki, o susitiksime tuomet, kai tai bus vėl įmanoma. Su dalykais, kurių negali pakeisti, verčiau susitaikyti.
– Kaip ištveri uždarytam namuose?
– Kartu su Greta mums tikrai nereikia nieko tverti. Nupūčiau dulkes nuo maisto gaminimo knygų. Kasdien jas studijuoju, mokausi, galvoju, ką pasibaigus karantinui ruošiu svečiams. Aišku, kad be galo pasiilgstu maisto gaminimo ne namuose, bet liūdnas mintis keičiu gerų scenarijų apie ateitį kūrimu. Be to, džiuginu ir savo sekėjus naujais patiekalais.
– Papasakok, kaip pavyko tapti populiariam socialiniuose tinkluose?
– Prisimenu, kai pirmą kartą, prieš daugelį metų įsijungiau feisbuką, supratau, kad tai ne tik pramoga, tai ir tobulas būdas reklamuoti save. Tiesa, tuomet dar tiksliai nežinojau, ką galėčiau parodyti. Tačiau pradėjus rimčiau užsiiminėti maisto gaminimu, Karolina man pasiūlė tai pabandyti parodyti kitiems trumpais filmukais instagrame. Pabandžiau. Žmonėms patiko, daug kas gyrė, pajutęs paskatinimą šią veiklą tęsiau.
Neslėpsiu – tai, kad mano pusseserė Karolina yra itin populiari socialiniuose tinkluose, o mūsų šeima šalyje gerai žinoma, man tikrai padėjo
– Ko reikia, kad instagrame sektųsi?
– Nepasakysiu kažko, kas sudrebins pasaulį. Paslaptys universalios ir pritaikomos visiems. Svarbiausia daryti tai, kas patinka ir neša apčiuopiamą naudą kitiems. Mano atveju – tai labai lengva. Viešai dalijuosi žiniomis apie didžiausią savo gyvenimo meilę – maistą.
Didžiausias iššūkis ieškoti būdų, kaip pateikti tau gerai žinomą informaciją įdomiai. Neslėpsiu – tai, kad mano pusseserė yra itin populiari socialiniuose tinkluose, o mūsų šeima šalyje gerai žinoma, man tikrai padėjo. Jai visuomet skambinu, kai dėl socialinių tinklų turiu klausimų. Karolina dalija neįkainojamus patarimus.
– Ar buvo momentų, kai darbą virtuvėje ir gyvenimą Lietuvoje norėjosi mesti?
– Aišku, sunkumų neišvengiau. Kai tik atsikrausčiau į Lietuvą ir pradėjau dirbti „Užupio picerijoje“ vargiai mokėjau anglų ir lietuvių kalbas, todėl susišnekėti su savo bendradarbiais būdavo tikrai rimtas iššūkis. Tačiau dabar puikiai kalbu angliškai, šiek tiek geriau lietuviškai, tad jokių komunikacinių problemų nebekyla.
Prisipažinsiu, kartais labai pasiilgstu jūros. Kadangi miestelis Italijoje, iš kurio esu kilęs, buvo prie pat, ji man labai artima. Vien tik galimybė pažvelgti į vandenyną, atrodo, praplečia sielą. Kai tik turiu laiko, stengiuosi važiuoti į pajūrį Lietuvoje. Kai kas sako, kad lietuviai šalti žmonės, tačiau aš taip nemanau. Jūsų tikrai yra visokių – ir labai karštų, ir itin uždarų. Kaip ir tarp italų.
Federico Meschino vienas mėgstamiausių kalėdinių patiekalų receptų – Canelloni Ricota
Ingredientai: 500 g „Cannelloni“ makaronų arba 500 g lazanijos makaronų
Įdarui: 450 g špinatų, 300 g rikotos, 2 kiaušinių, 1 skiltelės česnako, 100 g Parmigiano Reggiano sūrio, muskato riešuto, žiupsnio juodųjų pipirų, druskos, aliejaus.
Bešamelio padažui: 1 l pieno, 100 g miltų, 100 g sviesto, druskos, muskato riešuto, juodųjų pipirų.
Pirmiausia pasiruoškite špinatus. Į puodą supilkite gerai nuplautus ir nusausintus špinatus, įbėrę druskos juos pavirkite uždengę apie 5 minutes. Špinatams suminkštėjus, išjunkite ugnį ir leiskite atvėsti. Tuo tarpu paruoškite bešamelio padažą.
Pirmiausia ištirpdykite sviestą keptuvėje. Ten pat supilkite miltus. Viską kruopščiai išmaišykite. Po poros minučių viską akimirkai nukelkite nuo ugnies ir į keptuvę įpilkite pieno. Nuolat maišykite ir pagardinkite bešamelį įberdami žiupsnelį druskos, pipirų ir tarkuoto muskato riešuto. Virkite ant vidutinės ugnies 5–6 minutes, kol pasieksite tinkamą konsistenciją.
Pabaigus perkelkite bešamelį į stiklinį dubenį ir uždenkite maistine plėvele. Atvėsusius špinatus stambiai supjaustykite peiliu. Sudėkite juos į dubenį, įpilkite rikotos, sumaišykite su šakute ir kiaušiniais. Pagardinkite mišinį druska, pipirais, muskatu ir viską kruopščiai išmaišykite. Beliko įdėti parmezano sūrį. Pabaigus šį mišinį sudėkite į konditerinį maišelį ir į šaldytuvą.
Jei jūs naudojate jau paruoštus canelloni makaronus, galite juos pradėti pildyti pasiruoštu įdaru. Jei gaminate su lazanijos lakštais – 5–6 minutes pavirkite makaronus verdančiame vandenyje, tuomet juos įdarykite ir uždarykite suformavę nedidelius cilindrus. Skardoje paskleiskite 2 šaukštus bešamelio ir sudėkite canelloni makaronus 2 linijomis viename lygyje. Uždenkite juos likusiu bešameliu ir kepkite iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20–25 minutes. Tada įjunkite grotelių režimą ir palikite apskrusti dar penkioms minutėms. Makaronus papuoš auksinė pluta. Skanaus!
