Šilumos ir jaukumo namams labiausiai suteikia paties šeimininko išsirinkti daiktai. Patys įvairiausi niekučiai ir įdomybės šiuo metu parduodamos ne tik antikvariatuose, bet ir sendaikčių parduotuvėse ar net turguje. Vienos iš tokio tipo parduotuvių savininkė Čianita teigia, jog šiluma namai dvelks tik tuomet, jei retro stiliaus detalės bus pasirinktos teisingai.
„Daiktas turi patikti ir neturi nuo savęs atstumti“, – įsitikinusi Čianita.
Kiekvienas, kad ir pats smulkiausias niekutis, galintis papuošti namus, perėjęs iš vienų į kitas rankas, turi savo istoriją ir savo energiją. Būtent dėl to kai kuriems sendaikčiai ir antikvariatas asocijuojasi su bloga energija, tačiau kažkodėl pamirštama, jog energija gali būti ir teigiama.
„Jie yra šilti, malonūs ir labai jaukūs. Kai kuriems nepatinka, kad daiktas jau yra naudotas. Bet to blogo daikto aš ir neparsinešiu namo, nes jis paprasčiausiai manęs netrauks. Žmogus pats pajaučia, kuris daiktas yra jo“, – teigia pati namuose sendaikčių turinti Čianita.
Prieš šimtmetį naudotos praustuvės dabar gali tapti skėtinėmis, o senoviniai vaikiški vežimėliai – vieta, kur galima įkomponuoti gėlių puokštę ar sudėti rudenį sode nuskintus obuolius ir moliūgus.„Antikvariniais laikomi daiktai, kurių amžius perkopia penkiasdešimt metų. Tačiau man antikvarinė prekė yra ta, kurios amžius yra šimtas, galbūt ir daugiau metų, kuri yra su dokumentais, su istorija. Ne paslaptis, kad tokie daiktai kainuoja labai brangiai. Bet yra kita išeitis – sendaikčių parduotuvės“.
„Įdomybių krautuvės“ savininkės teigimu, būtent dėl to, namus papuošti gali ne tik baldai, bet ir pigesni niekučiai ir įdomybės. Šios traukia ir savo forma, ir turiniu.
„Žalvario, vario, kitokio metalo indai ar įrankiai sužavi ne tik savo išoriniu grožiu, bet ir netradicine paskirtimi, kurią sugalvoja pats daikto šeimininkas. Jei tai yra paprastas vazonėlis – indas gėlei, tai ne vienas klausia, kam jis naudojamas. Indelis yra tam tikros formos, todėl žmogaus fantazija leidžia išgalvoti pačius įvairiausius būdus, kur daiktą panaudoti – galbūt laikyti maisto produktus. Kiekvienas daiktą gali panaudoti pagal savo poreikius. Nejaugi pasakius, kad senu sidabriniu šaukšteliu galima dėti tik cukrų, juo nedėsime kavos?“, – aiškina Čianita.
Prieš šimtmetį naudotos praustuvės dabar gali tapti skėtinėmis, o senoviniai vaikiški vežimėliai – vieta, kur galima įkomponuoti gėlių puokštę ar sudėti rudenį sode nuskintus obuolius ir moliūgus.
Daugelis ketinantys savo namus papuošti vientisu stiliumi mano, kad būtina pirkti antikvarinius baldus – staliukus, kėdes, spinteles. Tačiau Čianitos teigimu, net senos dėžutės, skrynios ar paprasčiausios siūlinės suteiks retro dvelksmo.
„Vieni žmonės renkasi vientisą stilių, kiti nori stiliaus eklektikos. Tuomet į „moderną“ įkišama sena detalė. Aišku, vienas pats daiktas iškrenta iš konteksto, tačiau, jei daiktai keli, jie dera vienas prie kito ir suteikia specifiškumo. Viena detalė nesuteiks to, ką gali suteikti kelių detalių derinys – pirmiausiai jaukumo“, – sako Čianita.
Anot jos didelėje, bet tuščioje erdvėje nėra jaukumo, jei nėra detalių, jei palangės ir sienos tuščios.
„Pasikabinsi paveikslą, pastatysi įdomią skulptūrą ar kokią kitokią detalę – atrodys kitaip – šilčiau“.
Antikvariatuose prekiaujama porceliano, keramikos, porceliano „pusbrolio“ fajanso, biskvito, krištolo, stiklo indais.
„Krištolas, aišku, brangesnis negu stiklas ar keramika, tačiau antikvariatuose ne tik medžiaga daro įtaką kainai“, - teigia Čianita. Didelė reikšmė skiriama daikto amžiui ir serijai, pvz., kiek tokio tipo daiktų yra pasaulyje. Todėl kai kada antikvarinio daikto esmės nesuvokiančiam žmogui atrodo, kad tokiose parduotuvėse yra per brangu, geriau užsukti į „Maximą“, tačiau nereikia pamiršti, kad daiktų, kuriuos galima įsigyti antikvariate, pasaulyje yra ne tiek jau daug.
„Įdomybių krautuvėje“ smulkių niekučių galima įsigyti už labai nedidelę kainą, tai gali būti puiki ir originali dovana.
„Bet nereikia pamiršti, kad perkant bet kokią dovaną, reikia pažinoti tą žmogų, kuriam ji bus įteikta. Kitas gavęs dovaną iš sendaikčių parduotuvės ar antikvariato gali įsižeisti ar net pasipiktinti, neva dovanojamas jau panaudotas, senas daiktas. Žmogus turi suvokti antikvarinio daikto vertę“, – sako parduotuvės savininkė.
