Pasak populiaraus Rusijoje dienraščio, o kas trukdo vienam iš jų pažįstamam ar draugėms „užsirauti“ ant sekso vergės nuotraukos, kuri publikuojama internete? Nežinoma. Tuo tarpu pačios merginos įsitikinusios, kad užtenka pasislėpti po pseudonimu. Nieko nepadarysi, tokia jų logika.
1. Mitas
Gana dažnai girdime, kad prostitutės – tai ne profesija, o pašaukimas. Pasitaiko. Sutikau tokių. Gal 15 proc, o gal 20, nors pats abejoju šių skaičių teisingumu. Likusi dalis merginų atvyksta į Maskvą tik dėl to, kad užsidirbtų kuo daugiau pinigų iš prostitucijos. Priežastis viena – neišmaitina skurstančios šeimos.
2. Mitas
Teigiama, kad beveik visos prostitutės – atvykėlės iš kitų šalių. Netiesa. 70 proc. jų – rusės, iš „pamirštų“ regionų. Ir ne tik. Tiesiog iš didelės Rusijos provincijos miestų ir miestelių.
3. Mitas
Suteneriai. Yra, bet dauguma jų „surišti viena virve“ tik su tomis, kurios dirba gatvėse. Kita dalis – dirba individualiai, t.y. naudojasi laikraščių skelbimais ir „operatorių“ paslaugomis. Paaiškinu. „Operatoriaus“, tiksliau, prostitutės šeimininkės pareiga paduoti skelbimą į laikraštį. Susidomėję skambina „operatoriui“ (jais paprastai dirba moterys), kuris supažindina su ganėtinai išsamia sekso vergės anketa: amžiumi, ūgiu, svoriu, akių, plaukų spalva ir pan. Už „operatoriaus“ paslaugas merginos vieną kartą per savaitę atseikėja 30 proc. gautų pajamų. Dar 50–60 proc. (iš tikrųjų praktiškai neįmanoma nustatyti kartelės aukštį) atitenka vietos įgaliotiniui ar tiesiog reikalingam žmogui tos teritorijos milicijoje. Paprastai, jei „stogas“ tampa pernelyg įkyrus ir godus, merginos „susivynioja meškeres“ ir išsilaksto. Paskui sugaudyti jas Maskvoje – labai sudėtinga. Ir nereikia, nes tuo reikalu užsiima daugybė moterų, kurios ateina į buvusių vietą.
4. Mitas
Prostitucijai ateis galas! Bet tada mes liksime be… moterų. Iš tikrųjų, padėtis keičiasi. Viena kita susitvarko savo asmeninį gyvenimą ir lieka Maskvoje. Kažkuri randa visai pakenčiamą darbą. Suprantama, ne intymioje sferoje. Tačiau rotacija lieka. Pasitaiko net prostitučių veteranių. Visai, kaip Remarko knygos herojės. Tačiau jei asmeninis gyvenimas nesusiklosto, moterys grįžta… O jei vis dėlto sėkmingai išteka, protingos – nesigiria vyrui apie savo praeitį. Atviros ir nuoširdžios - kenčia, ypač kai sutuoktinis, padauginęs alkoholio, ima ir primena moteriai, kas ji esanti. Nieko nepadarysi, toks gyvenimas.
5. Mitas
Uždarbis. Įvairus. Mažiau, kaip 1, 5 tūkst. dolerių per mėnesį merginos negauna. Kitaip nebūtų prasmės „teptis“ ir gaišti brangų laiką. Juk reikia pačioms pragyventi, namiškiams išsiųsti ir dar pramogoms pasilikti. Sėkmingą dieną per save Maskvos prostitutė praleidžia 6–7 klientus.
6. Mitas
Rizika. Turi būti. Prostitutės labiausiai kenčia nuo nestabilios ar išbalansuotos psichikos klientų. Kiekvienas naujas klientas – tarsi bomba. Velniai žino, ko jis užsimanys. Ir sumuša, ir visus pinigus bei brangius papuošalus iš jos bordelio vietos išneša. Kartais ne tik žiauriai sumuša, bet ir kankina…
7. Mitas
Maskvietė tuo reikalu niekada neužsiims. Tai – beveik tiesa, bet kartais pasitaiko. Yra dvi prostitučių kategorijos (sąlyginai, žinoma).
Pirma – tai moterys, kurioms iš tikrųjų visai tas pats, kaip užsidirbti pinigų. Paprastai, jos neturi jokio išsilavinimo ir profesijos. Bet yra ir elitinės prostitutės – pakankamai išsilavinusios ir intelektualios. Pradedančios uždirba nuo 300 JAV dolerių už seansą.
Prostitucijos legalizavimas
Valdžios atstovų vieninga nuomonė: išvesti į dienos šviesą visą šį reikalą! Nepavyks. Nors šis kelias vingiuotas, slidus ir labai pavojingas, bet traukia. Prostitucija buvo ir bus šešėlyje ir jokie „genialiausi“ įstatymai neprivers jos pasirodyti viešumoje. Išeitis? Iš esmės pertvakyti šalies ekonomiką, kad rusų moterys galėtų normaliai pragyventi, o ne gultis po kiekvienu iš eilės už duonos kepalą.
Yra ir tokių, kurioms šis reikalas patinka - tarsi vaidinti spektaklyje ar dainuoti estrados scenoje.
Tarptautinė prostitucijos statistika
Didžiausia dalis prostitučių – nepilnametės. Pavyzdžiui, kelstinčioje Estijoje – 60 proc. prostitučių 15–19 metų, Latvijoje apie 3 tūkst. prostitučių, iš kurių kas dešimta – nepilnametė. Maždaug tūkstantis iš jų, neturi ir 16-os. Lietuvoje paauglių prostitucija klesti Vilniaus geležinkelio stotyje, oro uoste ir viešbučiuose. Jauniausioms – 11–12 metų.
Sankt Peterburge apie 1 tūkst. mažamečių prostitučių.
Pasak Maskvos milicijos, mieste kiekvieną dieną išeina į darbą maždaug 200 tūkst. sekso vergių. Iš jų – 50 tūkst. mažametės mergaitės iki 13-os metų.
Pranešama, kad Ukrainoje nėra duomenų apie nepilnametes prostitutes, o gal jie tiesiog slepia.
