Ko gero, aktorius Tailando vengs dar ilgokai: „Man siūlė paskutinės minutės kelionę už gerą kainą – kategoriškai atsisakiau. Pakako to, kad, kai laimėjome ketvirtą vietą projekte ‚Šok su manimi‘, buvo komentarų, esą man kelionę nupirko pedofilų klanas. Labai liūdna, kad kai kurie žmonės neskiria, kas yra serialas, o kas – tikras gyvenimas“.
Tikrajame jo gyvenime šįkart buvo Andalūzijos kraštas. „Mano geri bičiuliai žiemoja kalnų miestelyje, kur auga apelsinai ir citrinos, kur nebrangus ir geras vynas, pilna dešrų, o firminį ispanišką kumpį valgo visi, net vegetarai. Be to, peizažas – gražus, išskirtinis. Ten daug filmų nufilmuota, kad ir Sergio Leones „spagetti“ vesternai. Mano draugai patys trumpametražius filmus kuria, tad pavežiojo po tenykštį nacionalinį parką, parodė įdomių vietų, – pasakoja A. Mickevičius, iš lietuviškos žiemos persikėlęs į pasakišką pavasarį. – Andalūzijoje šiuo metu apie 20 laipsnių šilumos. Mačiau, kaip kaimynai bulves pasisodino... Viduržemio jūra už 20 kilometrų – gali maudytis, vandens temperatūra lietuviui priimtina. Kalnuose – oras šviežias, daržovės puikios ir niekas nebrangu – už 200–300 eurų gali išsinuomoti namą“.
Aktorių žavėjo ne tik kainos, bet ir laukiniai paplūdimiai. Iki vieno tokių, mėgiamo nudistų ir hipių, teko dvi valandas eiti per kalnus. „Atgal tuo pačiu keliu traukti nebesinori, todėl pasisekimą turi vandens taksi, kitaip sakant – girtas vokietis, rūkantis žolę ir vairuojantis guminę valtelę, į kurią susisodinęs tiek žmonių, kiek pačiam atrodo, kad normalu... Ir štai tokiu transportu mes išplaukiame į atvirą jūrą, vairuotojas pakeliui pradeda semti vandenį, sako, kad čia nieko tokio, ir dar siūlo ekskursiją į grotas, šikšnosparnių urvus... Mano entuziazmo buvo mažiausiai, bet kitus pasiūlymas sudomino“, – šypsosi serialo „Drąsos kaina“ žvaigždė.
Andalūzijoje lietuvis stebėjo ir tradicines ispaniškas procesijas. „Bažnytinės šventės ten garbinamos. Trys karaliai – kone svarbiau nei Kalėdos, tuomet teikiamos dovanos, gatvėmis juda didžiulės eisenos. Karalių efektui sustiprinti naudojamos tos klaikios dirbtinės barzdos – pigi „teatralščina“, bet ji atskleidžia tam tikrą jų charakterį, – pasakojo aktorius. – Kitas firminis bruožas – ispaniškas lėtumas. 20 minučių iki traukinio, eilė prie bilietų ilgiausia, bet kiekvienas joje stovintis turi apie ką pasikalbėti prie langelio... Arba autobuso vairuotojas – net jei pusvalandį vėluoja, paskui dar ilgam sustoja ten, kur niekam nereikia nei išlipti, nei įlipti. Atsidaręs duris kalbasi su kažkokia senute, ir ką tu jam...“
Tiesa, andalūziečiai nebendrauja jokia svetima kalba, todėl komunikacija su užsieniečiais daugiausia vyksta gestais, akimis. Nepaisant to, A. Mickevičius sulaukė pasiūlymo padirbėti vietos radijuje. „Susimąsčiau, kiek ilgai važiuočiau su viena išmokta fraze. Gal tik muziką leisčiau. Todėl pasiūlymo atsisakiau ir grįžau į savo radiją“, – juokiasi aktorius.
Kolegoms jis dar ilgai galės pasakoti apie Barseloną ir Seviliją, kur taip pat nestokojo nuotykių. „Barselonoje buvau perspėtas saugotis kišenvagių. Ir tikrai – tapau vagystės liudininku. Gatvėje pamačiau, kad ispanai mane nusižiūrinėja kaip auką. Tuoj stveriu savo fotoaparatą, tvirtai suspaudžiu ir paskubinęs žingsnį aplenkiu turistų porą. Neilgtrukus kaip tik ta pora, pasukusi už kampo, jau šaukė, rėkė, kad juos apvogė!“ – pasakojo A. Mickevičius.
Serialas „Drąsos kaina“ su Aisčiu Mickevičiumi – pirmadieniais-ketvirtadieniais 19.10 val. per TV3!
