Turbūt dažnas iš mūsų dabar pasvajotume apie tokias atostogas, kurias neseniai patyrė atlikėja Ineta Puzaraitė-Žvagulienė ir jos giminaičiai. Oro temperatūra pirmomis kelionės dienomis svyravo nuo 36 iki 39 laipsnių, vėliau buvo 28–29 laipsniai.
Kadangi Kemeras, kur vyko pašnekovė, prie kalnų, todėl, anot Inetos, buvo truputį vėjuota, tačiau nei per karšta, nei per šalta. Pasitaikė puikus oras ir pasimaudyti, ir pasideginti, nereikėjo prakaituoti ir slėptis po paplūdimio skėčiais. Pavyko ir įdegti!
Ineta pasakoja, kad į Turkiją skrido ne pirmą kartą. Priežastys, kodėl pamėgo šią kryptį, yra labai paprastos: „Kadangi keliavome su vaikais, rinkomės kelionę, kad būtų viskas įskaičiuoja, kad būtų šilta ir kad nebūtų ilgas skrydis.“
Ineta su Irūna keliavo pirmą kartą nuo pandemijos pradžios ir Turkijoje praleido devynias naktis. Atostogavo Kemere, gyveno penkių žvaigždučių viešbutyje, kuris, anot Inetos, labai pamėgtas lietuvių, tad daug jų sutiko. Kadangi dabar Turkija rusų neįsileidžia, o jie būdavo vieni pagrindinių turistų, tikrai jautėsi sumažėję žmonių srautai. Sutiko tik baltarusių ir ukrainiečių. Tai, kad žmonių nedaug, Inetai visai patiko, nes buvo galima laikytis atstumų.
„Jausmas tai toks įdomesnis. Labai daug reikalų, norint keliauti: testus pasidaryti ir išvažiuojant iš Lietuvos, ir iš Turkijos, dar tos kaukės, – pasakoja Ineta. – Nėra taip, kad vau, kad kažkoks pamirštas dalykas tos kelionės. Buvo tikrai labai smagu, vaikams ypač, nes oras Lietuvoje pastaruoju metu nelabai džiugindavo – tai snigdavo, tai lydavo ledukais. Todėl buvo gera nuvažiuoti ten, kur pastovus ir šiltas oras.“
Ineta su sese Irūna į atostogas drauge leidžiasi dažnai. „Kiek keliaujame su vaikais, tiek kartu, nes ir vaikams yra ką veikti, ir mums smagu, – juokiasi Ineta. – Na, nebent kuri nors negali. Bet mes esame viena kitos pagrindinės kompanionės.“
Ineta ir jos vyras Ąžuolas Žvagulis mano, kad geriausia keliauti kelis kartus per metus – vieną sykį su vaikais, o kitą – be jų. „Dabar planuojame kur nors išvykti dviese. Nes visgi keliaujant su vaikais būna šioks toks nuovargis, bet kadangi jiems ten labai linksma, tai vaikų šypsenos atperka tą stresą dėl jų nuolatinio gaudymo, – pasakoja Ineta. – Pailsėti tikrai labiau įmanoma dviese, o smagiau – drauge su kitais. Viskas priklauso nuo to, kiek esame pavargę ir kiek reikia poilsio.“
Sesių poilsis šįkart buvo labiau pasyvus. Tai lėmė dėl pandemijos Turkijoje pasikeitusios taisyklės – nepakeliausi ir nepapramogausi taip, kaip anksčiau.
„Turkija dabar yra ganėtinai užsidariusi, beveik niekas neveikia. Na, atidaryti vandens pramogų parkai, į kuriuos planavome vykti, bet vėliau persigalvojome, nes užsisėdėjome ir iš teritorijos niekur neišvykome, – sakė I.Puzaraitė. – Pagalvojome, kad jeigu plauksime laivu – reiks atidžiai prižiūrėti vaikus, jeigu į kitą teritoriją – reiks važiuoti autobusu, kur daug žmonių, nelabai saugu dėl pandemijos. Supratome, kad būtų perkrauta diena – pavargtume ir mes, ir vaikai.
O viešbučio teritorijoje visko buvo – ir vandens pramogų parkas, kuriame pilna kalnelių pačiuožinėti, ir šiaip visko daug. Bijojome pasigauti virusą, tai geriau jau saugiai pasėdėti teritorijoje.“
Atostogų akimirkos – galerijoje:
Ineta pasakojo, kad nelabai buvo kur nupirkti ir lauktuvių. Teko ieškoti smulkių daikčiukų maisto parduotuvėse. Ji sakė girdėjusi, kad yra Antalijoje dirbančių parduotuvių, bet nepuolė tikrinti.
Ineta pasakojo, kad dabar Turkijoje yra įvesta komendanto valanda, ir kad muzika, net ir viešbučių teritorijose, gali skambėti tik iki 21 valandos.
„Tai turėjome tik pusantros valandos programą lauke. Mums tų diskotekų ir šokių nereikia, bet vaikams būdavo smagu pasišokti prie jūros. Taigi to pritrūko, – pasakojo Ineta. – Tiesa, gretimame viešbutyje muzika grojo ir po komendanto valandos, todėl savo viešbučio personalo paklausėme, kodėl taip yra, kodėl ir jie taip nedaro. Tačiau atsakė, kad labai pavojinga taip elgtis ir didelė tikimybė, jog tas viešbutis tuoj bus priverstas užsidaryti dėl nurodymų nesilaikymo.
Mano vyras džiaugėsi, kad mūsų viešbutis laikosi tokių taisyklių, nes tai kelia pasitikėjimą: vadinasi, ir darbuotojai testuojami, ir patalpos dezinfekuojamos, ir pasiskiepiję, viskas patikima.“
Labai svarbi kelionių dalis yra maistas. Ineta patikina, kad visas maistas buvo skanus, tik grįžus labai norėjosi šaltibarščių ir savo tradicinių valgių.
Vis dėlto pandemijos metu Turkijoje nebėra švediško stalo – viešbučio svečiai negali patys įsidėti sau maisto. Tai už juos padaro virtuvės personalas. Ineta tame pastebėjo vieną minusą – personalas nekalba angliškai, tik rusiškai ir turkiškai. Todėl labai sunku pasakyti, ko nori – badai pirštu, kol supranta, o galiausiai vis tiek įdeda ne tą, ko norėjai. Pasitaikė situacija, kad Ineta prašė vaflio, o gavo du kiaušinius. Tas ją erzindavo.
Ineta džiaugiasi, kad kelionėje pavyko puikiai atsipūsti. „Nelabai ką matėme, todėl didžiausią įspūdį paliko tai, kad buvome labai geroje kompanijoje, labai visi atsipalaidavome ir pailsėjome, – šypteli Ineta. –O vėliau jau prasidėjo šiokia tokia monotonija dėl vaikų: pusryčiai, vaikų baseinas, pietūs, tada vaikų miegas, vakarienė ir jau einame miegoti. Viskas suplanuota pagal vaikus. Tai tikslas buvo pasiektas, tiesiog pailsėjome, ko ir norėjome, nes kažko aplankyti ir neplanavome.“
Ineta džiaugiasi ir neįprastu nutikimu kelionės metu: „Besileidžiant lėktuvui, Barborai iškrito du dantys, tai toks prisiminimas išliko.“
O žymaus kainų kritimo dėl pandemijos Ineta Turkijoje nepastebėjo. „Patys turkai už viešbučio teritorijos sako, kad kainos nukritusios, bet viešbučio teritorijoje viskas yra kokius devynis kartus brangiau. Visi bando kiekvieną centą išlupti, – apmaudo neslepia Ineta. – Būna, padaro vaikų fotosesiją iš kelių nuotraukų ir prašo 50 eurų. Arba nupiešia ką nors ant marškinėlių ir taip pat prašo kosminės sumos.
Aišku, jeigu turi kantrybės, galima nusiderėti nuo 150 iki 20 eurų, su nuotraukomis mums taip ir buvo. Atrodė, kad nori mus apmulkinti. Bet aš suprantu, kad žmonėms trūksta pinigų ir jie nori užsidirbti.“
Kelionės metu pasitaikė ir daugiau dalykų, kurie nepatiko. Tai – dėl koronaviruso apribotas visų programų laikas, tas jau minėtas turkų įkyrumas ir žūtbūtinis bandymas parduoti. Vis dėlto Ineta džiaugiasi, kad kelionė tikrai pasiteisino, o tie blogi dalykai buvo tik labai maža dalis.
Keliaujantiems į Turkiją Ineta Puzaraitė turi keletą rekomendacijų:
- Visų pirma, ji pataria pasidaryti sertifikuotą antikūnų testą, nes tokiu atveju testo nereikės darytis dar kartą išvykstant iš Turkijos, tas sutaupys pusdienį.
- Taip pat – nekreipti dėmesio į minėtus pardavėjus, nepakliūti ant jų kabliuko ir nesutikti su pirma pasiūlyta kaina, numušti bent 80 proc. nuo siūlomos sumos.
- Pasirūpinti vaistais, jei organizmas kartais nepriimtų vietinio maisto, su kuo šįkart Ineta ir jos kompanionai nesusidūrė, bet tai yra labai dažnas atvejis.
- Ir būti atsargiems, dezinfekuoti rankas. Tiesa, Inetą pykino jų vietinio dezinfekcinio skysčio su tam tikru prieskoniu kvapas, todėl naudojo atsivežtą savo. Tad turėti savo dėl visa ko ji pataria ir kitiems.
