Pastūmėtas kitų dailininkų nusiųsti savo darbus ir pabandyti laimę pasaulyje garsiame konkurse, Rimas Nakrašas tikėjosi 3-iosios vietos. Visgi pasisekė jam kur kas geriau – gėlių realizmo kategorijoje jo trys darbai gavo pirmąsias vietas, o impresionizmo-natiurmorto kategorijoje 3-iąją bei 4-ąją vietas.
Pasak menininko, šis konkursas – durys į užsienio rinką, kurioje nuo šiol jis jau bus žinomas ir pripažintas. Kol kas Rimo Nakrašo pasiekimai aprašyti „The Huffington Post“ puslapyje, o visai netrukus apie jo kūrybą ir laimėjimą ims rašyti visa Amerikos žiniasklaida.
Apie dailininko karjerą rimtai negalvojo
Kaip ir kone kiekvienam mažamečiui, taip ir Rimui 4-oje klasėje tėvai liepė pasirinkti – muzikos arba dailės mokyklą. Vyras sako, kad vaikystėje jis šiek tiek piešė, bet per daug niekada neišsiskyrė. O atvykęs to mokytis profesionaliau, po truputį tobulėjo ir galiausiai tapo pirmūnu – vertino ir mokytojai, ir pats mokyklos direktorius.
„Nors ir gimnazijoje jau nebelankiau dailės mokyklos, tačiau direktorius mane atsiminė ir klausinėjo, ką žadu studijuoti – skatino ir toliau mokytis dailės. Galiausiai taip išėjo, kad į dailę Šiaulių pedagoginiame universitete ir įstojau“, – 15min pasakojo Rimas Nakrašas.
Dailė jo gyvenime iki pastarųjų metų niekada nebuvo pagrindinė veikla. Pasak Rimo, parduoti savo darbus nei tuomet, nei šiais laikais nėra lengva – maža ta Lietuvos rinka. Parodų rengti jis nemato prasmės, bet štai dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, jo manymu, reikia – taip išplauki į užsienio vandenis, kur klientų gali rastis kur kas daugiau.
„Tik baigęs mokslus iš pradžių dirbau kaimo mokykloje. Labai jau nenorėjau eiti į armiją, mokytojų tuo metu trūko, tad išvengiau, – šypsojosi jis. – Vėliau teko dirbti ir reklamoje, o taip rimtai daile užsiimu tik pastaruosius 5-erius metus. Gyvenimas mane taip mėto, bet aš vis grįžtu prie tapybos.“
Kai kam gali pasirodyti keista, kad Rimo dailės pagrindinis objektas – gėlės, kurias jis siekia kuo tikroviškiau pavaizduoti. Tačiau dailininkas tam turi savų priežasčių.
„Gėles pasirinkau ne be reikalo – tai toks objektas, kurį gali tapyti kada nori. Su portretu sunkiau – reikia prisitaikyti, kviesti žmogų, jam rodyti, kaip pozuoti. O gėlės – nekalba, tad daug lengviau, – juokėsi jis. – Be to, taikau impresionistinį būdą – saulė, dailininkas ir tarp mūsų – gėlė. Taip išeina patys gražiausi vaizdai. Antras dalykas – gyvenu nuosavame name, sodą turiu ir aš, ir kaimynai. Ten aguonos gražios, pas mane – kitokios gėlės, tad labai patogu. Pasistatau ant stalo ir gaudau saulės šviesą.“
Rimas Nakrašas – savikritiškas. Tapytojas sako suprantantis, kad iki tobulumo jam dar reikia dirbti, mokosi jis su kiekvienu darbu – ir džiugu, nes pavyksta vis geriau: „Kas anksčiau buvo tik svajonė, dabar – jau įgyvendinu.“
Laimėti nesitikėjo
Metų pradžioje Rimą Nakrašą susirado dailininkai, dalyvavę „The American Art Awards“, ir paskatino šiaulietį čia taip pat bandyti laimę. Patobulinęs kai kuriuos darbus, Rimas tam ryžosi.
„Prieš dalyvaudamas, užmečiau akį į praėjusių metų nugalėtojus. Tada pagalvojau mintyse – bent jau trečią vietą tikrai gausiu. Tikrai neišsigandau. Bet nesitikėjau, kad taip pasiseks. Kai pamačiau pirmą vietą, antrą, trečią vietas... Labai apsidžiaugiau“, – šypsojosi jis.
Šiame konkurse visus darbus vertino meno žinovai iš 25 Amerikos geriausių galerijų ir muziejų. Iš viso dalyvavo apie 1500 dalyvių iš 56 šalių, besivaržiusių 50-yje kategorijų. Kol kas paskelbti ne visi nugalėtojai, tačiau vos tik bus aiškios pirmosios vietos, apie menininkus rašys dauguma JAV žiniasklaidos priemonių.
Beje, už gėlių realizmo laimėjimus Rimą pasveikino pats konkurso prezidentas, teigdamas, kad šioje kategorijoje buvo kone daugiausia varžovų.
Vienareikšmiškai šis pasiekimas – svarbiausias jo karjeroje. „Nuskambėjus visiems vardams, bet kuri galerija laimėtojams bus atvira – tik rodykis jose, niekas neklaus, kas tu toks esi ir iš kur. Konkurse virė konkurencija, kurią įveikus pasaulyje iškart tampi žinomas. Čia labai didelis įvertinimas. Gauni kokybės ženklą.“
Po tokio įvertinimo R.Nakrašas sustoti tikrai nežada – tai suteikė jam pasitikėjimo savimi.
„Dabar dar geresnius paveikslus turiu piešti. Tiek atidirbus, tiek vargus prie technikos, prie kiekvieno sluoksnio, mesti jau nebegaliu. Jau esu numatęs net ir dienos režimą – normuosiu darbo valandas ir daug piešiu“, – 15min sakė Rimas Nakrašas.
