Tapusi aktore ji net suvaidino italų milijonierę iš Venecijos „Lenfilmo“ kino studijos filme „Būsimajam amžiui“, kur filmavosi su penkiamete dukrele Marija, bet visi filmavimai vyko Sankt Peterburge, tuometiniame Leningrade, tad Italijos jos tada taip ir nepamatė. Ir tik po 25 metų abiem pavyko apsilankyti įspūdingame mieste ant vandens – Venecijoje.
Prieš keletą metų G.Baikštytė dar du kartus buvo nuvykusi į savo idealizuotą kraštą, kur tuomet aplankė Romą, Vatikaną, su draugais keliavo Amalfio pakrante iki Neapolio ir ilsėjosi Kalabrijoje.
Aktorei visą laiką norėjosi dar pakeliauti po Italiją, aplankyti nuostabias vietas, tačiau šį kartą bandymas prisijaukinti šalį baigėsi nesėkmingai. Grįžusi iš atostogų Sicilijoje aktorė tapo kategoriška: „Daugiau į Italiją niekada nebevažiuosiu.“
Kartu su bičiule Asta dešimčiai dienų į šaliai priklausančią salą vykusi G.Baikštytė tikėjosi smagių atostogų, bet joms artėjant į pabaigą patyrė nuotykių, kurių sukeltą kartėlį veikiausiai prisimins visą gyvenimą – lietuvės buvo apvogtos. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Kelionę po Siciliją G.Baikštytė su drauge pradėjo Trapanyje. Oro uoste jų laukė iš anksto išnuomotas automobilis, tad sustojus neapsakomo žydrumo pakrantėje ir kiek pailsėjus, patraukė Palermo link. Ten apsistojo stilingame, senoviniais baldais apstatytame bute, kurio interjerui originalumo suteikė šiuolaikiški paveikslai.
„Mus tas butas labai sužavėjo! Palikusios mašiną išėjome pasivaikščioti po vakarinį miestą. Tik vėliau sužinojome, kad Palerme nėra saugu, tačiau nieko nenutiko, viskas ėjosi sklandžiai“, – Žmonės.lt pasakojo G.Baikštytė.
Aktorė sako iki šiol negalinti suprasti italų vairavimo kultūros. Pasak jos, keliuose vietiniams neegzistuoja jokie eismo ženklai ir apribojimai, visi važiuoja taip, kaip jiems patiems patinka. „Man buvo šokas. Aš pati nevairuojanti, tačiau negalėjau atsistebėti, kaip jie patys susigaudo. Gatvėse – absoliutus chaosas“, – sakė ji.
Lietuvės Sicilijos sostinėje praleido naktį, o ryte susiorganizavo ekskursiją po miestą specialiu turistiniu autobusu. Pasikrovusios gerų emocijų vėl sėdo į mašiną ir pajudėjo į lietuvišką Nidą primenantį miestelį Čefalu.
Šiame jaukiame itališkame kurortiniame miestelyje lietuvės jautėsi kaip kokiame rojuje. Apartamentai su veranda, iš kurios atsiveria marinistinis Tirėnų jūros peizažas, ramybė, saulė, žmonių nenugultas paplūdimys – rodos, ko daugiau reikia, norint pailsėti nuo miesto šurmulio? „Keturias praleistas dienas ten vadiname bene gražiausiomis visoje kelionėje. Gyvenome be jokio streso“, – pasakojo G.Baikštytė.
Truputis atokvėpio ir kelionę draugės tęsė toliau. Pakeliui į turistų pamėgtą Toarminos kurortą jos aplankė Milacą ir Mesiną. „Taorminoje praleidome beveik vieną dieną, tačiau mums jos visiškai užteko. Jei Čefalu galima lyginti su mūsų Nida, tai Taorminą – su Palanga, tik ji didesnė. Miestas – pilnas žmonių, į pliažą reikia leistis funikulieriumi, paplūdimį okupavę viešbučiai, visur pilna gultų, veiksmo. Pamatyti sykį įdomu, pasivaikščioti, tačiau pasilikti ten ilgiau nenorėčiau – per daug šurmulio“, – sakė aktorė.
G.Baikštytė iki šiol su šypsena prisimena šiame mieste nutikusią komišką situaciją. Kaip tik tą vakarą vyko UEFA Čempionų lygos finalas, kuriame tarpusavyje dėl pirmos vietos susirungė Barselonos „Barselona“ ir Turino „Juventus“ futbolo komandos.
„Aš nesidomiu sportu, todėl kai prisėdome kavinukėje užkąsti, atsisukau nugara į televizorių, norėjau matyti gatvę. Kai kurie stabtelėję pažiūrėti rungtynių sirgaliai varstė mane piktais žvilgsniais. Nežinau, ką jie galvojo, gal kad sergu ne už jų komandą? Tačiau man buvo vis vien. Aš tiesiog valgiau savo lazaniją. Turbūt atrodžiau tikrai juokingai – pro šalį ėjusi porelė, sustojo ir negalėjusi sulaikyti juoko, ėmė mane fotografuoti, – juokėsi G.Baikštytė. „Jei ir būčiau sirgusi, tai tik už Barseloną, nes dievinu šį miestą!“.
Pailsėjusios kurorte lietuvės kitą rytą planavo keliauti iki Agridžento, pasaulyje garsėjančio savo senovės Graikijos Šventyklų slėniu, tačiau nutarė prieš tai dar užvažiuoti į Kataniją. Šiandien aktorė sako, jog ne itin norėjusi lankyti šį antrą pagal dydį Sicilijos miestą – Romos didybės įspūdžio vis tiek nenurungia... Intuicija neapgavo – būtent čia septintąją kelionės dieną ir prasidėjo didieji nuotykiai.
Atvykusios į Kataniją draugės pasistatė mašiną, pasivaikščiojo po miestą. Tačiau nusprendusios judėti toliau niekaip negalėjo iš jo išvažiuoti. „Turėjome navigacinę sistemą, tačiau tris kartus apvažiavusios ratą, kažkodėl vėl grįždavome į tą pačią vietą. Galiausiai draugei trūko kantrybė, pamačiusi stovintį motociklininką išlipo iš mašinos pasiklausti kelio. Jis parodė, kad reikia važiuoti tiesiai ir mes apsidžiaugusios pajudėjome toliau“, – šiandien istoriją prisimena G.Baikštytė.
Vos spėjus pajudėti joms kelią pastojo kitas motociklininkas. „Staiga prie mano, keleivio, pusės priėjo vyras, atidarė duris, čiupo mano rankinę ir ėmė bėgti. Man buvo šokas, galvojau, kad sapnuoju! Atsisegiau diržą ir pasileidau iš paskos rėkdama nesvietišku balsu. Po to tris dienas negalėjau prakalbėti – pertempiau balso stygas“, – sakė G.Baikštytė.
Maža to, kad vagies jai pavyti nepavyko, kitas ilgapirštis spėjo iš mašinos nugvelbti ir jos bičiulės kuprinę, ir jie abu nurūko motociklu. „Tuomet iškart ėmėme galvoti, kas viduje. Juk ten buvo visas mūsų turtas: pinigai, dokumentai, fotoaparatas, mano mobilusis telefonas, skaitymo akiniai... Tapome vietinių vagišių aukomis, kurių darbas „švarinti“ turistus ir kurį jie atliko nepriekaištingai“, – sielvarto neslėpė aktorė. Ji apgailestavo ir dėl nuotraukų, kurios liko fotoaparate ir telefone. Laimei, kad bičiulės mobiliojo ir navigacinės sistemos vagys nespėjo pačiupti, tad liko bent jau ryšys su pasauliu ir šiek tiek nuotraukų.
Iškart po incidento prisistatė policija. Kaip vėliau sužinojome, rajonas nesaugus – gal jie buvo kur netoliese ir išgirdo mano spiegimą, o gal juos iškvietė nusikaltimą iš toliau mačiusi vietinių porelė. Tačiau padėti pareigūnai jau niekuo negalėjo, o lietuvėms teko sukti galvą, iš ko pragyventi likusias kelionės dienas, ir kaip be dokumentų grįžti į gimtinę.
Katanijos policijos prašymu, Taorminos viešbučio administracija atsiuntė pasų kopijas, tačiau jų nebūtų užtekę skrydžiui namo, todėl reikėjo kontaktuoti su Lietuvos ambasada Romoje ir siųsti visokias užpildytas formas.
„Draugės viršininkas – italas, ji paskambino jam į Vilnių, jis mus ir išgelbėjo: užsakė viešbutį, sumokėjo. Niekas iš artimųjų negalėjo mums atsiųsti pinigų, nes neturėjome dokumentų, todėl viešbučio šeimininkas padėjo mums – greituoju paštu mums siųsti pinigai buvo pervesti į vieno iš jo darbuotojų sąskaitą“, – pasakojo G.Baikštytė.
Iki išskrisdamos lietuvės dar spėjo dvi dienas praleisti Marsaloje, aplankė Mazarą del Vallo. Laikas ten, pasak aktorės, po patirto streso joms buvo tikra atgaiva. Žydroje jūroje nuskalavusios visas neigiamas emocijas, jaukioje lauko kavinėje skanavo tuno kepsnį, mėgavosi tik šiame regione gaminamu Marsalos vynu, kuris kiek primena portugališką Maderą.
Kitą rytą, kai skridome namo, oro uoste prie mūsų priėjo visi ten buvę policininkai. Mes jau ir pačios juokėmės, kad, va, kaip baigėsi viešnagė Italijoje. O jie mus ramino, sako, tai kad ir su lietuviais visko būna“, – kelionės nuotykius prisiminė G.Baikštytė.
Ar G.Baikštytė dar kartą planuoja apsilankyti Sicilijoje? „Ne, jau nebenoriu. Ir taip sakau dėl kelių priežasčių. Yra daug vietų pasaulyje, kurias dar norėčiau pamatyti, yra tokių – kur mielai sugrįžčiau dar ne kartą. Italija – nuostabaus grožio kraštas, tačiau kad ir kaip žavėčiausi šia šalimi, mano santykiai su ja nesusiklostė. Gal Italija ne mano šalis?“ – samprotavo aktorė. „Iki šiol labai gailiuosi, kad taip ir nepamačiau viduramžių miestų Agridžento ir Sirakūzų, kurie yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldą.“
„Esu ne pirma ir ne paskutinė svečioje šalyje nukentėjusi nuo ilgapirščių. Iš mėgstančių keliauti draugų panašių istorijų girdėjau ne vieną, tačiau man taip nutiko pirmą kartą gyvenime – gal todėl ir dabar prisiminus, krečia šiurpas.“
Visiems, vyksiantiems į Siciliją, aktorė pataria būti budriems, saugoti save ir savo daiktus. Ypač dėmesingiems reikia būti didmiesčiuose – Katanijoje ir Palerme.
