Nors Tokijo olimpinėse žaidynėse iškovotas sidabro medalis, pasak Lauros, priklauso visai Lietuvai, penkiakovininkė prisipažįsta, kad iš tiesų jis buvo pažadėtas vienuolikmetei dukrai Adrijanai, rašoma televizijos pranešime spaudai.
„Nežinojau, kaip man susiklostys šios varžybos, bet prieš išvykstant Adrijana paprašė: „Mama, parvežk man medalį”, ir aš pažadėjau tai padaryti, aš daviau žodį, kurį turėjau ištesėti”, – LNK laidoje „Bus visko“, kuri bus rodoma antradienį 20 val., prisipažino Laura.
Laura pasakojo, kad jei ne jos ir vyro, taip pat olimpiečio Andrejaus Zadneprovskio tėvai, vargu ar penkiakovininkams būtų pavykę suderinti tėvystę bei sportinės karjeros laimėjimus. Mergaitė kiekvieną kartą išvykstant palydi ir pasitinka tėvus su ašaromis. Širdies skausmą girdint prašymus pasilikti arba pasiimti kartu Laura vadina medalių kaina.
„Kiekvieną kartą atvykus į varžybas savo tašėje randu jos paliktą staigmeną, tai jau tapo tradicija. Adrijana mūsų daiktuose paslepia kokį nors savo žaisliuką. Manau, tokiu būdu ji palieka dalelę savęs“, – jautriomis akimirkomis dalinosi Laura.
Trisdešimt septynerių penkiakovininkė Tokijo olimpiadoje buvo vyriausia savo sporto šakos atstovė ir nors laidoje „Bus visko“ prisipažino, kad jaunimas lipa ant kulnų, silpnesnė kol kas dar nesijaučia ir karjeros stabdyti neketina. Po ne itin sėkmingo starto fechtuojantis ir finalo gaunant dešimt baudos sekundžių bėgime Laura gali pasidžiaugti pagerintu savo olimpiniu rekordu šaudymo rungtyje.
Tuo metu Lauros vyras ir treneris Andrejus Zadneprovskis atskleidė, kad lemiamą veiksnį olimpiadoje turi ne fizinis pasiruošimas, o psichologinis: „Tai yra įgimta, turi arba ne. Kitus sportininkus vežioja po visokius specialistus, jie ten medituoja, meldžiasi prieš varžybas ir t. t., bet galiausiai vis tiek nesugeba suvaldyti patiriamo streso. Laura psichologiškai labai stipri ir tai jai atneša pergales.”
