Muzikantams nelengvais laikais, kai koncertų, rodos, beveik nėra, kai kurie į Lietuvos kultūros tarybą dėl menininkams skirtos stipendijos besikreipę atlikėjai liko nieko nepešę.
Tarp jų – ir daugeliui girdėti scenos vilkų vardai: tai ir Robertas Semeniukas, Andrius Pojavis, Ieva Zasimauskaitė, Justė Starinskaitė, Leonas Somovas, Jurgis Brūzga, Gabrielius Vagelis, Jonas Nainys, Monika Marija, Evita Cololo ir daugelis kitų.
Dalis jau emociškai į stipendiją investavusių atlikėjų neslepia – nelengvu muzikai laikotarpiu stipendija būtų smarkiai padėjusi. Taip pat daugeliui kilo klausimų dėl atrankos kriterijų: kodėl ribą peršoko vieni, o ne kiti?
Atlikėjas, gitaristas Robertas Semeniukas apie tai, kad nusivylė pamatytais konkurso rezultatais, visų pirma paskelbė soc. tinkluose. Ten jis sulaukė ir daugelio kitų atlikėjų palaikymo bei pasidalijimų panašia patirtimi – už ribos nenorėjo atsidurti nė vienas iš jų.
„Tikrai neapsidžiaugiau, pamatęs savo pavardę po brūkšniu. Kita vertus, niekada nieko nesitikiu iš valdžios – kiek visko darau, tiek darau savo jėgomis.
Visgi pandemijos metu, kai visur buvo pradėta skelbti, kad valdžia meta visas pajėgas kultūros sektoriui gelbėti, kad meno sektoriui padidinta parama, skambios antraštės labai nudžiugino. Rodos, buvo maža tikimybė, kad visi bus laimingi, todėl truputį pasvajojau, kad šįkart nuskils“, – 15min kalbintas gitaristas komentavo situaciją.
Jis pridūrė besidžiaugiantis kolegomis, kurie stipendijas gavo ir dabar savo projektus galės vykdyti. Dėl jų kompetencijų ar dėl to, kad jie yra nusipelnę gautos stipendijos, R.Semeniukas nė neabejoja, tačiau apskritai konkursą lygina su „Teleloto“ loterija.
„Džiazo eruditai, klasikos atstovai, akademinis pasaulis tikrai nusipelnė šių stipendijų – tai jėga! Bet daug kas liko nustumti į antrą planą. Aišku, kiekvienas kūrėjas, muzikantas įsivaizduoja, kad jo sukurtas produktas yra geriausias pasaulyje – ir žinoma, kad taip nėra, reikėtų vertinti objektyviai.
Visgi aš žiūriu į 20-imties metų grupės Žalvarinis veiklą, kuriai muziką kūriau ir tebekuriu iki šios dienos. Galiu pasakyti, kad Kultūros tarybos ignoravimas šiuo atveju yra absoliutus. Nė karto iš Kultūros tarybos nesu gavęs nieko, skirto Žalvariniui, o tai bandėme daryti tikrai ne kartą. Tiesiog nusistebėjau, man tai buvo keista, nes šiuo metu pagalba man buvo tikrai reikalinga“, – sakė atlikėjas.
R.Semeniukui pasirodė ir ne itin aiškūs konkurso vertinimo kriterijai. Pastebėjęs, kad daugiausia dėmesio buvo skirta džiazo ir klasikinės muzikos kūrėjams, muzikantas kėlė klausimus, ar apskritai buvo pakankamai domimasi užpildžiusių paraiškas veiklomis.
„Galbūt komisijos nariai išvis nežino, kas tas Robertas Semeniukas ar kiti alternatyvios muzikos kūrėjai. Abejoju, ar jie tuo domisi, nes visada yra dėmesys džiazui ir klasikinei muzikai, o etnomuzika ir jos moderninimas yra visiškai nustumtas į galą.
Dėl to man pamatyti rezultatus buvo keista: šįkart paraišką teikiau grupės 20-mečio proga, jubiliejiniam 10-ajam albumui. Tai – solidi sukaktis. Nesupratau, kodėl taip viskas susidėlioja, kad dėmesys į mano veiklą vėl nėra atkreipiamas“, – komentavo atlikėjas.
Keistos R.Semeniukui pasirodė ir sąrašuose nugulusios scenos grandų pavardės. Šimtams negavus paramos, atlikėjas kėlė klausimą, ar kai kuriais atvejais stipendijos nukeliavo į tas rankas, kurioms labiausiai jų reikėjo.
„Nežinau, kiek didiesiems atlikėjams yra reikalinga ta poros tūkstančių eurų parama. Manau, kad pagalba tūrėtų būti teikiama tiems, kam jos iš tikrųjų reikia – ne didžiausioms žvaigždėms, o alternatyvos scenai.
Jeigu pats uždirbčiau daug, turėčiau bazę įrašams, leidybai ir t.t., paraiškos netgi nerašyčiau, man būtų gėda ir šitaip eičiau prieš savo sąžinę. Tam ir kreipiasi žmonės į Kultūros tarybą, LATGA, AGATA – nes jiems reikia pagalbos. O jeigu esi didžiulis atlikėjas, groji arenoms, paramos prašymas man atrodo juokingas“, – sakė pašnekovas.
Panašiai į situaciją žvelgia ir atlikėja Evelina Sašenko, kurią galima rasti stipendijos negavusių asmenų sąraše. „Aišku, kad mane tai nuliūdino. Juk rašėm, stengėmės...“ – komentavo moteris.
Tiesa, kitaip nei R.Semeniukas, praeitais metais atlikėja jau buvo gavusi stipendiją. Tuo metu, kaip prisiminė E.Sašenko, ji atsidūrė sąrašo viršuje su savo projektu „Meilė – muzika – moteris“, kurį iki šios dienos galima rasti internete. Tąkart širdį ir daugybę jėgų sudėjusi į projektą, moteris buvo pasiryžusi jį pratęsti.
„Deja, antrą kartą nepatekau. Iš kitos pusės, smagu, kad pateko kiti. Matyt, du kartus tiems patiems į sąrašą patekti neįmanoma“, – svarstė E.Sašenko.
Muzikantei klausimų kilo ir dėl lėšų skirstymo – anot jos, galbūt geriau būtų buvę skirti mažesnes sumas, bet didesniam skaičiui atlikėjų. Moteris akcentavo tai, kad šįmet atlikėjams yra ypač nelengva, todėl esą į šį aspektą buvo galima atsižvelgti.
„Kai kuriais atvejais dideles sumas tarpusavyje gavo šeimos nariai. Nežinau, man tai yra keista. Galėjo tuos pinigėlius paskirstyti, tada ją būtų gavę daugiau žmonių. Juk jeigu matote, kad stipendijos nori tiek daug žmonių ir daugeliui šioje situacijoje iš tikro reikia pagalbos, net tiek nesvarbu, ką jie prirašė projekte, reikėtų padėti.
Dabar sunkūs laikai, išvis negauname jokių pajamų, todėl stipendija yra toks tarsi paskatinimas ir išgyvenimas. Kita vertus, nėra taip, kad negavau stipendijos ir dabar sėdžiu, verkiu kampelyje. Džiugina tai, kad gavo tie, kurie iš tikro verti“, – šypsojosi E.Sašenko.
Atlikėjas Andrius Pojavis taip pat nenudžiugo, savęs neradęs laimingųjų sąraše. 15min kalbintas muzikantas sakė išgyvenęs dvilypes emocijas – viena vertus, atlikėjams šis laikotarpis yra ypač nelengvas ir pagalba būtų pravertusi, kita vertus, dalyvių konkurse šįkart buvo ypač daug, todėl konkurenciją jis suprantantis.
„Dabar kaip tik leisiu dainą apie tai, kad mūza tarsi mus paliko, kai nebėra susitikimų su publika. Mums, muzikantams, tai labai keistas laikotarpis, o nežinomybė – dar padidėjusi. Dėl to, atrodo, visi pradėjo rašyti projektus, bandydami tą laiką perbraukti.
Taigi nenudžiugau pamatęs sąrašus, bet nėra taip, kad dabar ieškočiau teisybės ar ką nors smerkčiau. Tokių minčių neturiu“, – sakė atlikėjas.
Paklaustas apie tai, ar domėjosi konkurso kriterijais, A.Pojavis tikino apie tai sau kėlęs klausimų dar prieš pateikdamas paraišką. Visgi vėliau jis teigė supratęs, kad teisybės muzikos pasaulyje ieškoti nenori.
„Tiesiog toliau darau savo darbą ir tikiuosi, kad tie, kurie stipendiją gavo, padarys gerą darbą, paskleis muziką, idėjas, galėsime mėgautis jų kūryba. Tiems, kurie stipendijos negavo, siūlyčiau nenusivilti. Toks gyvenimas – reikia toliau daryti, kurti.
Aš pats nesigilinu, teisybės neieškau. Tik paskambinau kuratorei ir paklausiau, kas vertino konkursą, nes pamačiau keletą matytų pavardžių. Man buvo pasakyta, kad tie, kurie vertino, tikrai neatskridę iš Marso. Tie žmonės yra vienaip ar kitaip susiję su muzikos pasauliu. Taip, subjektyvumo faktorius vienaip ar kitaip yra, bet turbūt natūralu“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Jis kartu teigė suprantantis ir konkurso vertintojus – šiems įvertinti tokį skaičių paraiškų darbas esą buvo nelengvas. Tačiau kartu vyras tikino suprantantis, kad vieniems galėjo pasisekti labiau nei kitiems dėl didesnio populiarumo.
„Būkime atviri: jeigu tavo pavardė kultūros pasaulyje skamba jau seniau, man atrodo, tai irgi prideda pliusų. Bet pykčio nejaučiu, tik liūdesį, nes reikėjo rašyti, tada laukti... Kai su žmona žiūrėjome tą sąrašą ir ėjome juo žemyn, jai kartojau: jau dugną būsiu pramušęs. Bet nusijuokėme, susižvalgėme ir ką padarysi – reikia ties tuo momentu nesustoti, judėti pirmyn“, – pozityvią nuotaiką palaikė atlikėjas.
Sulaukė rekordinio paraiškų skaičiaus
15min susisiekė ir su Lietuvos kultūros tarybos komunikacijos koordinatore Goda Dapšyte. Ji patvirtino, kad konkurse buvo svarbūs teisės aktuose nurodyti kriterijai, jais remdamiesi vėliau paraiškas vertino nepriklausomi ekspertai.
O Lietuvos kultūros tarybos Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos apraše nurodyti tokie vertinimo kriterijai: veiklos, kuriai prašoma skirti stipendiją, meninė ir kultūrinė vertė, idėjos tikslingumas, aktualumas ir rezultatai, ankstesnės kūrybinės veiklos meninė ir kultūrinė vertė, aktualumas, sklaida.
Be to, vertinant individualių stipendijų paraiškas prioritetas taikomas kultūros ar meno kūrėjams, kurie paraiškose nurodytai veiklai vykdyti nėra gavę valstybių, savivaldybių ar kitų finansinių šaltinių lėšų, taip pat kultūros ar meno kūrėjams, kuriems anksčiau nebuvo skirta stipendija, bei kultūros ar meno kūrėjams, kurių paraiškose nurodyta veikla skleidžiama elektroninėje erdvėje (šis prioritetas taikomas karantino periodu).
„Šiais metais individualioms stipendijoms numatytas finansavimas siekė 1,4 mln. eurų. 5 kartus išaugus pateiktų paraiškų skaičiui, pritarus Kultūros ministerijai, individualių stipendijų finansavimui Lietuvos kultūros taryba iš vidinių resursų papildomai skyrė 975 tūkst. eurų, tad iš viso individualioms stipendijoms kultūros ir meno kūrėjams buvo paskirstyta daugiau nei 2,3 mln. eurų“, – komentavo komunikacijos koordinatorė.
Anot moters, šiemet ir paraiškų buvo sulaukta rekordiškai daug – iš viso 3288, iš jų vien muzikos – netgi 948. Atsižvelgdama į šį rodiklį Kultūros taryba padidino ir skiriamų stipendijų skaičių.
„Anksčiau, dar prieš pandemiją, Lietuvos kultūros taryba vidutiniškai paskirdavo apie 250 stipendijų. Šiais metais buvo paskirta 900“, – komentavo atstovė. - Tikėtina, kad praėjusiais metais Vyriausybės skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmėms kultūros srityje mažinti sukėlė lūkesčių. Kitas dalykas – nemažai atlikėjų ir kūrėjų pandeminiu periodu atrado Lietuvos kultūros tarybą. Yra tų, kurie tiesiog anksčiau nesikreipdavo, yra tokių, kurie nežinojo apie tokią galimybę.“
Kaip teigė Kultūros tarybos darbuotoja, skirti mažesnių sumų į sąrašo viršų pakliuvusiems, paliekant kad ir mažesnes sumas už brūkšnio linijos likusiems muzikantams, taip pat nebūtų galima.
„Šios sumos yra skirtos kūrybinėms veikloms įgyvendinti, jas, remdamiesi ekspertų rekomendacijomis, skiria Lietuvos kultūros tarybos nariai. Stipendijos nėra išmokos, pašalpos ar kompensacijos. Numatant terminą, kuris yra skiriamas vienam arba kitam stipendininkui, yra atsižvelgiama į veiklą, kurią jis planuoja įgyvendinti ir kuriai teikia šią paraišką.
Kultūros taryba finansuoja ir stipendijas, ir projektus, visų pirma remdamasi meninės, kultūrinės, idėjinės kokybės kriterijais“, – sakė G.Dapšytė.
Paklausta, ar kokybė negali būti subjektyvus kriterijus ir ar vieni žanrai nebuvo vertinami geriau už kitus, pastebint tendenciją, jog sėkmė nusišypsojo džiazo ir klasikos atlikėjams/kūrėjams, komunikacijos koordinatorė teigė, kad kriterijų, susijusių su žanro įvertinimu, nustatytuose teisės aktuose nėra.
„Ekspertai vertina paraiškas pagal jų turinį, vadovaudamiesi patvirtintais kriterijais ir prioritetais. Balai, kuriais yra įvertinama viena ar kita paraiška, yra ekspertų vertinimo vidurkis. Net jeigu įsivaizduojame, kad vienas ekspertas paraišką vertina labai gerai, o kitas – labai blogai, tarp jų yra dar trys ekspertai, kurie pateikia savo nuomonę“, – paaiškino Kultūros tarybos atstovė.
Kaip pridūrė ji, ekspertų vardai ir pavardės nėra slepiamos, jos yra nurodytos Kultūros tarybos interneto svetainėje. „Ekspertai yra atrenkami viešojo konkurso būdu, visai neseniai vienas toks konkursas baigėsi.
Vėliau kandidatūros perduodamos Lietuvos kultūros tarybai. Kiekvieną kartą vykstant konkursui, iš Lietuvos kultūros tarybos ekspertų duomenų bazės yra atrenkami ekspertai ir taip sudaromos konkretaus konkurso ekspertų darbo grupės“, – teigė G.Dapšytė.
Stipendijas gavusių ir už brūkšnio likusių muzikantų sąrašą galima rasti čia.
