Šiemet Lietuva neteko daug iškilių asmenybių: prisiminkime anapilin iškeliavusius talentus

2024-ieji nusinešė ne vieną ryškią asmenybę – nuo žinomų menininkų, dainų kūrėjų iki politikos pasaulio atstovų. Vėlinių savaitgalį Žmonės.lt kviečia prisiminti anapilin iškeliavusius garsius žmones bei kartu pagerbtų jų atminimą.
2024 metais iškeliavusios Lietuvos asmenybės
2024 metais iškeliavusios Lietuvos asmenybės / Mato Dauginio, Žygimanto Gedvilos nuotr.

Atsitraukiant 2023-iesiems metams, gruodžio 1-ąją, mirė žinomas teatro ir televizijos aktorius, vienas iš „Stalo teatro“ įkūrėjų Darius Rakauskas. Jis taip pat buvo gerai pažįstamas neįgaliųjų bendruomenei – savanoriškai dalyvavo įvairiuose renginiuose bei projektuose. Šių metų sausio 5 dieną D.Rakauskas amžinojo poilsio nugulė Klaipėdos Lėbartų kapinėse.

BNS nuotr./Darius Rakauskas
BNS nuotr./Darius Rakauskas

2024-aisiais iškeliavo ir ilgametis radijo stoties „Lietus“ vadovas, dainų autorius Gintaras Zdebskis. Kovo 19 dieną miręs kūrėjas buvo apdovanojimų „Aukso Lašas“ iniciatorius, o daugelis Lietuvos atlikėjų ji vadino savo muzikiniu krikštatėvių.

„Lietaus“ nuotr./Gintaras Zdebskis
„Lietaus“ nuotr./Gintaras Zdebskis

Jis parašė ne vieną hitu tapusią dainą, tarp kurių ir Egidijaus Sipavičiaus „Diskoteka“ bei Radži „Nekaltinu savo likimo“. Taip pat Zdebskis užsiimė ir užsienietiškų dainų vertimais. Merūno atlikta Roy'aus Orbisono dainos „Oh, Pretty Woman“ lietuviška versija „O, gražuole“ – Gintaro darbas.

„Galima sakyti, kad Gintaras – mano muzikinis krikštatėvis. Jis daug prisidėjo prie mano karjeros, visas pirmas albumas yra jo kurtas, prodiusuotas. Jis lietuviškus tekstus dainoms „O, gražuole“, „Su tavim“ ir „Kol tu buvai šalia (Caruso)“. Daug dainų jis prirašė ir tikrai man yra ką atsiminti“, – po G.Zdebskio mirties portalui Žmonės.lt sakė Merūnas Vitulskis.

Balandžio 25-ąją muzikos pasaulį sukrėtė netikėta garsaus bosisto Pauliaus Jaskūno netektis – jis žuvo iškritęs pro daugiabučio langą. Jis priklausė grupei „Midnight Gents“, taip pat pasirodydavo su „Žalvariniu“, „Skamp“, „Upėlakis“ ir kitais muzikantais, scenoje bendradarbiavo su Milita Daikeryte. Jis mielai dalijosi savo talentu ir patirtimi – vedė privačias bosinės gitaros pamokas.

„Jis buvo labai charizmatiškas, aktyvus ir mėgstantis pajuokauti. Labai tiko scenai, visada atrodė charizmatiškai, nes visada „duodavo“ daug judesio, o ne taip, kaip įprasta, kad muzikantai į grindis tiesiog žiūri. Jis imdavosi iniciatyvos, bendraudavo su žmonėmis. Kartu su juo ir visokius juokelius laidydavome. Scenoje jis duodavo labai daug energijos“, – prisiminimais apie P.Jaskūna dalijosi grupės „Midnight Gents“ kolega Jonas Lengvinas.

Socialinių tinklų nuotr./Paulius Jaskūnas
Socialinių tinklų nuotr./Paulius Jaskūnas

Birželio 13-ąją Lietuvos muzikinėje padangėje įvyko dar vienas netektis – mirė garsių estrados hitų autorius Michailas Jablonskis. Apie jo mirtį pranešė dainininkas Radžis Aleksandrovičius, kuris pasidalijo jautriais žodžiais ir M.Jablonskio bei Birutės Dambrauskaitės atliekamos dainos „Mes nebe tie“ įrašu.

„Miša, ačiū tau už dainas ir tavo gerą širdį. Buvai nuostabus žmogus ir tikras muzikantas – dainininkas, savo srities profesionalas! Ilsėkis ramybėje. Užuojauta šeimai...“ – rašė Radžis.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos ir stopkadro nuotr./Michailas Jablonskis, Birutė Dambrauskaitė
Kauno apskrities viešosios bibliotekos ir stopkadro nuotr./Michailas Jablonskis, Birutė Dambrauskaitė

Daugelį sukrėtė ir netikėta buvusio Lietuvos premjero Gedimino Kirkilo mirtis. Jis, eidamas 73-uosius metus, mirė balandžio 20 dieną. Politiką pažinoję žmonės teigė, kad šis sveikata nesiskundė ir likus kelioms dienoms iki lemtingos dienos su bičiuliais žaidė tenisą, o dieną prieš mirtį lankėsi Seime bei dalyvavo konferencijoje.

Šalies vadovai ir buvę G.Kirkilo vadovai apie jį atsiliepė geru žodžiu. Merkiant lietui buvęs premjeras palaidotas Antakalnio kapinėse.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gediminas Kirkilas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gediminas Kirkilas

„Man atrodo, tai buvo iškilus Lietuvos politikas, kadangi jis savo veiksmais vertino pirmiausia valstybę, žmogų, o ne kokią nors privačią organizaciją, kuriai pats priklausė“, – žurnalistams prie šarvojimo salės sakė prezidentas Valdas Adamkus.

„Jo labai trūks, nes tai buvo vienas iš nedaugelio žmonių politikoje, kuriuo galėjai pasikliauti, nepaisant to, ar buvai jo kolega, ar oponentas“, – pritarė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

2024 metų birželio 28 dieną pasiekė žinia apie visuomenininko, buvusio politiko ir šoumeno Aušrio Kriščiūno-Tyntos mirtį. Tynta išgarsėjo jaunystėje su populiaria to meto televizijos laida „Bentski šou“. Buvo vienas grupės „Belmondo“ įkūrėjų. Dalyvavo projektuose „Tegyvuoja karalius“, „Europa šou“, „Grand LT šou“, buvo ir realybės šou „Baras“ vedėju.

Vyras įkūrė grupę „Belmondo“, buvo grupės „Išjunk šviesą“ vadybininkas bei vienas iš radijo stoties „Ultra Vires“ steigėjų ir vedė laidas radijo stotyje „Extra FM“. O vėliau iš pramogų verslo pasuko į politiką.

LNK nuotr./„Baro“ vadovas Aušrys Kriščiūnas-Tynta
LNK nuotr./„Baro“ vadovas Aušrys Kriščiūnas-Tynta

Žmonės.lt žiniomis, Aušrys Kriščiūnas-Tynta sunkiai sirgo vėžiu ir gydėsi Onkologinėje ligoninėje Kaune.

„Aušrys buvo iš tų, kurie jei kažko imasi, tai ir padaro.Jis visada pasiekdavo savo. Jo privalumas buvo tai, kad eidavo iki galo. Ir nesvarbu, kad jam lengva nebuvo“, – prisimindamas Tyntą teigė jo įkurtos grupės „Išjunk šviesą“ lyderis Valdas Burnys.

Šių metų liepos 9 dieną sporto pasaulį pasiekė žinia apie sporto trenerio Vitalijaus Smackio mirtį, vyrui buvo vos 47-eri. Treneris V.Smackis padėjo ne vienam garsiam sportininkui siekti pergalės. Jo buvę auklėtiniai: taekwondo kovotoja Klaudija Tvaronavičiūtė, irkluotojai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas, disko metikas Aleksas Abromavičius, kiokušin karatė daugkartinis Europos čempionas Lukas Kubilius ir kt.

Vitalijus Smackis su žmona
Vitalijus Smackis su žmona

2024 metų rugpjūčio 13-ąją anapilin iškeliavo žinomas gitaristas Dmitrijus Zaborskis. Paskutinius gyvenimo metus jis praleido Alikantėje, Ispanijoje. Jis muzikinę karjerą pradėjo praėjusio amžiaus pabaigoje – aktyviai muzikavo su grupe „Zaborland“, 1995 metais prisijungė prie Povilo Meškėlos įkurtos roko grupės „Rojaus tūzai“.

„Jis buvo labai žingeidus žmogus. Nepaisant tuo, kad tik grojo, jis labai domėjosi kitais grojančiais atlikėjais. Aš tikrai daugiau nežinau nieko, kas visko žinojo tiek, kiek jis. Iki pat paskutinės sekundės jis domėjosi muzikos istorija, muzikantų technikomis ir istorija. Taip pat nemažai bendravo ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio muzikantais, gyveno muzika“, – teigė su D.Zaborskiu artimą draugystę palaikiusi atlikėja Arina.

Asmeninio archyvo nuotr./Dmitrijus Zaborskis
Asmeninio archyvo nuotr./Dmitrijus Zaborskis

Rugpjūčio 26-ąją nuaidėjo dar viena itin skaudi netektis – iškeliavo muzikos kūrėjas, dainininkas Martynas Liudžius, kuriam buvo vos 21-eri. Apie jo mirtį pranešė fotomenininkė, žurnalistė Lilija Valatkienė.

„Nuoširdžiausia užuojauta sielvarto prispaustiems Martyno tėvams ir patiems artimiausiems žmonėms, prisilietusiems prie šios jautrios asmenybės, ne pagal metus subrendusio kūrybai, bet nepasiruošusiai gyvenimo išbandymo paspęstoms pinklėms. Ilsėkis ramybėje, Martynai“, – rašė L.Valatkienė.

Asmeninio albumo nuotr./Martynas Liudžius
Asmeninio albumo nuotr./Martynas Liudžius

Rugpjūčio 29 dieną mirė dar vienas Lietuvos šou pasaulio atstovas – garsus šokėjas Olegas Staniulionis. Jis buvo Pasaulio hiphopo čempionas, projektų „Šok su manimi“ dalyvis ir „Tu gali šokti“ choreografas. Hiphopo šokėjas dvejus metus dirbo Boriso Moisejevo komandoje Maskvoje.

Anot Olegos bičiulio, žinomo choreografo Kęstučio Baranausko, O.Staniulionis sirgo cukriniu diabetu ir likus maždaug pusantrų metų iki mirties, išvyko gyventi į Vilnių – ten po mamos mirties jam buvo likęs butas. Tuomet vyras atsiribojo ir nuo šokių pasaulio.

BNS nuotr./Olegas Staniulionis
BNS nuotr./Olegas Staniulionis

„Jis anksčiau buvo labai aktyvus ir užsispyręs žmogus, o susirgęs suprato, kad nebegali daryti tų dalykų, kuriuos darydavo kasdien. Bet buvo labai išdidus ir nenorėjo iš nieko jokios pagalbos, ją visada atmetinėjo. Būdavo, skambini ir sako – man nieko nereikia, viskas gerai. Bet jam nebuvo gerai“, – Žmonės.lt sakė K.Baranauskas.

Rugsėjo 5-ąją mirė maestro Stasio Povilaičio žmona Birutė Povilaitienė. Ji amžinojo poilsio atgulė Palangos kapinėse šalia savo mylimo vyro Stasio Povilaičio, kuris mirė 2015 metų spalio 6-ąją. Netektį išgyvenusi moteris kurį laiką buvo tarsi užsidariusi savo slogių emocijų ir išgyvenimų kiaute, tačiau vėliau bandė kabintis į gyvenimą ir iš naujo pažinti save.

BNS, asmeninio albumo nuotr./Stasys Povilaitis, Birutė Povilaitienė
BNS, asmeninio albumo nuotr./Stasys Povilaitis, Birutė Povilaitienė

„Pirmi metai be vyro buvo labai sunkūs. Buvau labai uždara, atsiribojau, nenorėjau su niekuo bendrauti, visiškai su niekuo. Nei su giminėm, nei su artimaisiais – su niekuo. Nenorėjau nieko nei matyti, nei galvoti. Tiesiog reikėjo izoliuotis, reikėjo susirinkti save, susidėlioti viską. Tie pirmi metai – kaip pro rūką…“ – praėjus metams po vyro netekties Žmonės.lt yra sakiusi B.Povilaitienė.

Taip pat skaitykite: Stasio Povilaičio žmonos Birutės gyvenimas: lemtinga pažintis ir kodėl dukra Agnė juos praminė Adamsais

Rugsėjo 21 dieną mirė garsi gydytoja, teisininko Rolando Valiūno žmona Renata Valiūnienė. Žinoma gydytoja akušerė-ginekologė sirgo onkologine liga, kuri pavasarį paaštrėjo. Moteris į amžinąją kelionę išlydėta būdama 59 metų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Laidoje „Gydytojas pataria“ – akušerė-ginekologė Renata Valiūnienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Laidoje „Gydytojas pataria“ – akušerė-ginekologė Renata Valiūnienė

Našliu likęs Rolandas Valiūnas – garsus teisininkas ir visuomenės veikėjas, meno mecenatas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ įkūrėjas. Pora susilaukė keturių vaikų.

2024 metų rugsėjo 29 dieną mirė legendinė Lietuvos primabalerina Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė – jai buvo 85-eri. L.Aškelovičiūtė-Razmienė gimė 1939 m. balandžio 30 d. Naujasėdžiuose. 1959 m. ji baigė A.Vaganovos choreografijos mokyklą Leningrade. 1959–1987 m. buvo Lietuvos operos ir baleto teatro baleto solistė, 1989–1999 m. dirbo repetitore. 2001 m. Vilniuje įkūrė Baleto institutą. Gastroliavo Vokietijoje, Bulgarijoje, Egipte, Sirijoje, Libijoje, Graikijoje, Italijoje, Mongolijoje.

LNOBT archyvo nuotr./Leokadija Aškelovičiūtė
LNOBT archyvo nuotr./Leokadija Aškelovičiūtė

Apie L.Aškelovičiūtę sukurtas televizijos filmas „Šoka Leokadija Aškelovičiūtė (1983 m., režisierius Vytenis Pauliukaitis). 1999 m. ji apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Amžinojo poilsio L.Aškelovičiūtė-Razmienė atgulė Vilniaus Antakalnio kapinių Signatarų kalnelyje. Atsisveikinti susirinko gausus draugų, artimųjų ir bendražygių būrys.

2024 metų spalio 2 dieną šalies muzikos padangėje įvyko dar viena skaudi netektis. Mirė muzikantas, gitaristas Arvydas Sriubas. Jis buvo vienas iš legendinės grupės „Hiperbolė“ įkūrėjų. Tiesa, po kurio laiko iš grupės veiklos pasitraukė, tačiau ir toliau grojo vienoje iš roko grupių Alytuje.

Primename, kad pirmas rimtesnis grupės „Hiperbolė“ pasirodymas įvyko 1974 metų rugsėjo 1 dieną studentiškos vakaronės metu. Taip pat grupėje grojo Egidijus Prekevičius (klavišiniai), Arvydas Sriubas (solo gitara), Petras Miežėnas (mušamieji). 1975 m. liepą grupės vadovu tapo Viktoras Prapras.

Asmeninio archyvo nuotr./Arvydas Sriubas
Asmeninio archyvo nuotr./Arvydas Sriubas

Kovo 6-ąją Lietuvą sukrėtė žinia, kad mirė vienas garsiausių šalies teatro režisierių Rimas Tuminas. Teatro legendos gyvybė užgeso Italijoje, kurioje jis statė spektaklį.

R.Tuminas daugiau nei dešimtmetį kovojo su sunkia liga. Pirmą kartą apie ją prabilo 2016 metais. Jis televizijos laidoje „Emigrantai“ pasakojo, kad apie auglį sužinojo netikėtai, kai su teatru gastroliavo Tel Avive. Pasirodęs medikams, tuomet sulaukė skaudžios diagnozės. Režisieriui buvo pašalintas gerklės auglys. R.Tuminui Izraelyje teko įveikti varginantį 5 savaičių gydymo kursą, įskaitant radioterapiją.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rimas Tuminas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rimas Tuminas

„Mokiausi diplomatijos, savotiškai – netgi gudrumo. Jis mokėjo ir bendrauti su žmonėmis ir su valdžiomis, tiesą pasakius, ir čia buvo jo ir drama, kurią mes žinome. Jis vis dėlto buvo to senojo, tikrojo teatro šalininkas, tai nuostabus žmogus ir dramatiško likimo žmogus“, – prisimindamas R.Tuminą sakė ilgametis jo kolega Oskaras Koršunovas.

R.Tumino palaikai buvo grąžinti į Lietuvą ir kovo 19-ąją jis nugulė amžinojo poilsio Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

2024 metais teko atsisveikinti ir su sovietmečio disidente, vienuole Nijole Sadūnaite, kuri, 86 metus, mirė kovo 31-ąją dieną. N.Sadūnaitė gimė Kaune 1938 metais, Anykščiuose baigė Jono Biliūno vidurinę mokyklą, 1970 metais Vilniuje – medicinos seserų kursus.

Aktyvi antisovietinė veikėja N.Sadūnaitė 1975 metais sovietų režimo buvo nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andriaus Ūso byla: nuolatinė proceso žiūrovė Nijolė Sadūnaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andriaus Ūso byla: nuolatinė proceso žiūrovė Nijolė Sadūnaitė

Vienuolės kelią po mokyklos pasirinkusi moteris buvo nuteista trejus metus kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir po to dar trejiems metams tremties.

Grįžusi į Lietuvą N.Sadūnaitė vėl įsitraukė į „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybą, dėl to buvo toliau sovietų saugumo persekiojama.

1987 metų rugpjūčio 23 dieną ji su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje paminėti Ribentropo ir Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas.

2018 metais N.Sadūnaitei įteikta Seimo įsteigta Laisvės premija, skiriama žmonėms, nusipelniusiems laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis