Sausio 12-ąją į amžinojo poiilsio vietą išlydėtas teatro grandas S.Jakubauskas. Atsisveikinimas su juo prasidėjo šeštadienį, į Valstybinio Šiaulių dramos teatro Didžiąją salę nešini vienu gėlės žiedu rinkosi jo šeimos nariai, brangūs bičiuliai bei daugelį metų bendra scena besidalinę kolegos.
Sekmadienį iš Valstybinio Šiaulių dramos teatro urna, skendusi baltų žiedų jūroje, su S.Jakubausko palaikais išlydėta į Klaipėdos Joniškės kapinės, kuriose buvo palaidotas.
Fotogalerija:
Primename, kad skaudi žinia apie S.Jakubausko mirtį Lietuvą apskriejo trečiadienio rytą. Aktoriui buvo 68 metai, jis sirgo sunkia onkologine liga.
Kalbėdama apie Sigitą, ilgametė jo scenos partnerė, aktorė Inga Norkutė neslėpė, kad jo trūko vos jam atsitraukus nuo teatro. Pasak jos, jis buvo lyg artimiausias šeimos narys.
„Sigito pradėjo trūkti nuo tada, kai jis išėjo iš teatro. Jo trūko ir kaip žmogaus, kaip pačio artimiausio žmogaus. Juk išgyventa tiek daug ir džiaugsmo, ir liūdesio drauge. Buvo tikrai kaip artimiausias šeimos narys. Labai trūks to juoko, žvilgsnio. Tokie gimsta kartą į šimtą metų ar net rečiau“, – Žmonės.lt sakė I.Norkutė.
2023-iaisiais žurnalui „Legendos“ S.Jakubauskas pasakojo, kad dėl ligos buvo priverstas palikti teatrą.
„Daktarai žadėjo, kad švitinimas sunaikins vėžį gerklose. Bet kažkodėl vėžys išėjo pasiėmęs ir mano balsą“, – kalbėjo jis.
„Labai ilgai tikėjau, kad praeis. Nuoširdžiai tikėjau. Kol galutinai supratau, kad laikas palikti teatrą – eiti į pensiją. Man siūlė: „Pasveiksi, grįžk. Lauksime.“ Kur ten... Aš gi žinau, ką reiškia teatras: aktoriaus balsas turi skambėti taip, kad trečioje eilėje balkone žiūrovas išgirstų“, – žurnalui „Legendos“ pasakojo S.Jakubauskas.
Tiesa, vėliau į teatrą aktorius dar sugrįžo – kūrė Hado personažą spektaklyje „Migla“. Jis tapo paskutiniu Sigito vaidmeniu Šiaulių dramos teatre.
S.Jakubauskas gimė 1956 metais Pivašiūnuose, Alytaus rajone. 1977-iaisias jis baigė Lietuvos konservatoriją (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Nuo 1977 metų aktorius dirbo Šiaulių dramos teatre.
