Socialinėje erdvėje aktyvi I.Krivickaitė dažnai pasidalija įvairiomis situacijomis, į kurias tenka papulti regėjimo negalią turinčiam žmogui. Šį kartą jį iškėlė dar vieną opią problemą – su šunimi vedliu nebuvo įleista į lėktuvą nors prieš skrydį visur reikiamus leidimus buvo gavusi. Keblią situaciją ji aprašė savo „Facebook“ paskyroje, o įrašu sutiko pasidalinti su Žmonės.lt skaitytojais.
„Prieš beveik porą savaičių lankiausi Neapolyje. Keletui dienų kartu su fėja ir bičiuliu Aurimu vykome aplankyti ten gyvenančios draugės. Sklandžiai nuskridę turėjome gerą laiką – nors Neapolyje pritaikymas neįgaliesiems gatvėse prastas, bet Fėja vedė atsakingai, oras buvo šiltas, priragavau skanaus maisto ir nors kartais atrodo, kad silpnai matant gal ir nelabai aktualu keliauti, bet kiekvienas miestas turi savitą kvapą, garsą ir energiją, smalsu ir gera tai patyrinėti, ypač su draugais
Fėja puikiai moka elgtis oro uostuose ir lėktuve. Atvykstant turėjome persėdimą Milane, kur niekaip nepavyko spėti rasti kur ją pavedžioti, tačiau vedliai šunys yra ypatingai kantrūs ir nebuvę lauke moka išbūti net ir ilgus skrydžius. Grįžtant namo atvykome į oro uostą gerokai ankščiau, na nes maža ką. Praėjome visas patikras, turėjome „Wizzair“ oro linijų patvirtinimą gautą el.paštu, kad skrydyje GG7YXF iš Neapolio į Vieną (ten kitomis oro linijomis turėjome jungtinį skrydį į Vilnių) bus šuo vedlys, padarius chekin’ą (registraciją, – aut.past.) gavau vietą, kurią skiria vykstant su šunimi, oro uoste patikrinus tiek mane, tiek šunį ramiausiai gėriau kavą, kai išgirdome, kad į skrydį jau pradeda laipinti žmones“, – istoriją pradėjo I.Krivickaitė.
Deja, jau po kelių akimirkų situaciją apsivertė aukštyn kojomis. Ramiai kelionei laukusiai Ievai buvo pranešta, kad į lėktuvą ji nepateks.
„Priėjus prie paskutinės pasų kontrolės, oro uosto darbuotoja pasakė, kad į lėktuvą manęs su vedliu neįleis, nes įgula apie tai neinformuota. Paprašiau patikrinti darkart duodama visus Fėjos dokumentus, Aurimas surado iš pačių „Wizzair“ gautą patvirtinimą, kurį turėjome. Oro uosto darbuotojai patraukė mane tolėliau, skubiai laipino kitus žmones, kažkam skambino, sakė, kad nesupildžiau kažkokios reikiamos formos, prašiau tą formą parodyti, nes jos neradome nei oro linijų puslapyje, nei buvau informuota apie tai telefonu ar el.paštu, nuojauta sakė, kad išskristi mums nepavyks, todėl paprašiau leisti už šunį tiesiog susimokėti, tačiau man sakė, kad tokios galimybės nėra. Lėktuvas išskrido be mūsų“, – rašė Ieva.
Moteris tikino oro uosto darbuotojų prašiusi pagalbos, tačiau gautas atsakymas nustebino.
„Raminau Aurimą, kad kažkoks sprendimas tikrai yra ir mes jį rasime. Mūsų į lėktuvą neįleidusiai darbuotojai sakiau „Mes turime problemą, padėkite man. Kaip galime kartu tai išspręsti?“.
Mes atlikome viską ką reikalauja oro linijos, turėjome dokumentus, patvirtinimą, atvykom ankščiau, praėjome visas patikras ir visi visur buvo informuoti, bet į lėktuvą įeiti negalėjome.
„Wizzair pasiūlytas“ sprendimas buvo tiesiog ieškoti kito skrydžio. Tiesa, jų tądien buvo, bet pirkdama naujus bilietus betkokiose oro linijose turiu 48 val. laukti patvirtinimo el.paštu, kad skrydyje bus vedlys. Negalėjau sau leisti pirkti naujų brangių bilietų, kaip ir dvi paras tiesiog laukti ir vistiek nežinoti ar pavyks grįžti namo – patvirtinimą kurio jie prašo laukti mes turėjome, bet neišskridome.
Namo grįžome per tas dvi paras traukiniais ir autobusais. Fėja neturėjo maisto ir nebuvo galimybės jos pavedžioti. Mano gliukozė laikėsi aukšta ir aš nieko su tuo negalėjau padaryti, ėmė tirpti rankos ir veidas. Austrijoje ir Lenkijoje stipriai sušalome, lijo. Į kaikuriuos traukinius sklandžiai spėjome, o kaikurių reikėjo pusę nakties laukti. Spėjau grįžti į mokinių varžybas, o po jų – dukart į skubios pagalbos skyrių“, – pasakojo į neeilinę padėtį patekusi I.Krivickaitė.
Lietuvoje Ieva kreipėsi į advokatą, kuris padėjo užpildyti skundą, skirtą aviakompanijai „Wizzair“.
„Pavyko rasti advokatą, kuris padėtų situaciją išsiaiškinti ir išspręsti, nes pati to daryti neturiu jėgų. Nežinau, ką „Wizzair“ atsakys į pateiktą skundą, bet viliuosi, kad tokių situacijų nei su autobusais, nei su lėktuvais patirti žmonėms nebereikės – turint negalią išeiti iš namų nėra lengva dėl daugybės aplinkybių, o po šitų patirčių gali nebesinorėti visai.
Ši kelionė ir grįžimas namo buvo ir nuotykis, ir košmaras. Kiekvienąkart patyrusi šitą „jums su vedliu čia nėra vietos“ jausmą, stengiuosi nepatikėti, kad tai yra tiesa, kad visur mums pasaulyje užteks vietos. Bandau atrasti situacijose bent mažiausios prasmės, nes prasmė daugelį dalykų padaro pakenčiamais. Tegul mūsų šios sunkios patirtys virsta pokyčiu ir palaikymu tiems, kam irgi tenka šiais keliais eiti“, – istoriją užbaigė Ieva.
Žmonės.lt kreipėsi į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą ir aviakompaniją „Wizzair“ atstovaujančią komunikacijos kompaniją „INK agency“ dėl komentarų. Gavę informaciją tekstą papildysime.
