Laidų vedėja jau nuo vaikystės buvo apsupta skrydžių entuziastų: jos krikšto tėtis – lakūnas, kuris kažkada drauge su savo bičiuliais įkūrė Klaipėdos parašiutininkų klubą. Todėl nuo dvylikos metų ji skraidydavo lėktuvu ir matydavo, kaip iš jo šokinėja žmonės.
Pirmą kartą šuolio svaigulį ji patyrė prieš dešimt metų, kai šoko su visa „Zip fm“ komanda. Tąkart jie šoko be instruktorių, tad, kaip ji sako, buvo be galo baisu. Tačiau baimės jausmas Simonos neatbaidė nuo kitų šuolių: jau po kelių metų Klaipėdoje ji šoko parašiutu dar kartą. Šįkart ji nusprendė savęs neapsunkinti ilgais instruktažais, tad šoko su instruktoriumi išklausiusi vos 15 minučių trukusius nurodymus. Simona buvo sužavėta pajūrio vaizdų.
Tad šiais metais, kai jos vaikinas prasitarė, jog labai bijo aukščio, tačiau norėtų išbandyti šuolio parašiutu pramogą, ji nepraleido šios užuominos pro ausis. Ji sugalvojo padaryti siurprizą ir, padedant pramogų organizatoriams „Laisvalaikio Dovanoms“, jam padovanoti šuolį parašiutu, rašoma pranešime spaudai.
Kadangi visą liepos mėnesį Simona gyveno pajūryje, ji norėjo vaikinui šuolio metu parodyti tuos nerealius vaizdus, kuriuos pati jau buvo kartą mačiusi. Tačiau viskas išėjo dar geriau – vieną kartą per metus Klaipėdos parašiutininkų klubas organizuoja šuolius tiesiai į Smiltynės pliažą. Būtent tada savo šuolius atliko ir pora.
„Buvo šiltas sekmadienio rytas ir pats įspūdingiausias mano šuolis iš visų. Negalėjau atsigrožėti Neringos vaizdais, o tik nusileidus, iš karto ėjau į jūrą maudytis. Ar gi ne svajonė? Smagiausia tai, kad mano draugas Andrius be galo bijojo, bet kai nusileidom sakė – o gal važiuojam šokti dar kartą?“, – šypsosi Simona.
Žiūrėkite video:
Paklausta, kuri šuolio akimirka labiausiai intriguoja, ji prisipažįsta, jog labiausiai baimė jaučiama, kai kyli lėktuvu ir atsidaro durys. Tada pradeda pūsti vėjas ir supranti, kas netrukus turės įvykti. Tačiau Simona turi savo raminimosi strategiją: „Sėdėdama prie durų, tiesiog užsimerkiu ir leidžiu instruktoriui daryti savo darbą. Tuomet nematau, kurią akimirką mes paliksime lėktuvą, o tada, po poros sekundžių, atsimerkiu ir garsiai rėkiu, po to belieka grožėtis vaizdais ir danguje. Jausmas – neapsakomas! Ir to grožio bei gerų emocijų būna daugiau nei baimės.“
Dangaus pramogos – ne vienintelės, kurias mėgsta Simona ir Andrius. Kai tik turi laiko ir leidžia orai, jie būna prie vandens arba vandenyje. Per atostogas nardo, savaitgaliais plaukioja vandens motociklais, vandenlentėmis, netgi yra žaidę tenisą plaukiodami ant irklenčių ežere. Žiemą kalnuose slidinėja snieglentėmis.
Paprašyta prisiminti ekstremaliausias savo gyvenimo pramogas, Simona pasakoja apie didžiausią įspūdį palikusias vaikystės pramogos su dėde lakūnu, kai skrisdavo vadinamuoju kukurūzniku, o lakūnas darydavo įvairiausias kilpas, kartais net išjungdavo variklį. Kažkada yra tekę netgi pačiai pilotuoti mažą lėktuvėlį virš Trakų. Tačiau, kaip pasakoja Simona, pačią neįprasčiausią ir įspūdingiausią pramogą ji yra išbandžiusi Las Vegase – Zero Gravity.
„Tai astronautų sukurta pramoga, būtent čia jie ruošiami skrydžiams į kosmosą. Specialus lėktuvas daro 45 laipsnių kalnelius ore, taip sukurdamas nulinės gravitacijos būseną. Todėl savo kailiu patiri, ką reiškia pakilti virš žemės ir kaip pūkui skraidyti lėktuvo viduje, išpylus vandenį, jo lašus gaudyti ore arba be rankų valgyti saldainius, nes jie pas tave gali tiesiog atskristi. Mano Zero Gravity buvo vieno projekto metu, dėl kurio į Las Vegasą buvo suskridę žmonės iš 40 pasaulio šalių, visi susiję su muzika.
Todėl lėktuvas buvo dekoruotas specialiu apšvietimu, o ore grojo ir didžėjus. Pamenu, buvo akimirka, kai pakilusi į orą, apsupta šviesų ir muzikos, iš palaimos vos nepradėjau verkti. Taip, ši pramoga labai brangi – vienam žmogui ji kainuoja 5 000 dolerių. Tačiau visiems sakau – jei turite pinigų ir norite savo artimam žmogui padaryti įspūdį visam gyvenimui, važiuokit ten“.
Paklausta, kokias dar pramogas ji norėtų išbandyti, Simona ilgai negalvoja: „Labai norėčiau atsidurti nuostabaus mėlynumo krante, per kurį mane ant vandenlentės temtų mažas lėktuvėlis. Labai patinka ir povandeninis pasaulis. Todėl, net ir labai bijodama, negalėčiau pasakyti „ne“ pasiplaukiojimui su rykliais. Kažkada planuojant kelionę į Filipinus, pamačiau, jog ten galima išbandyti pitonų masažą. Būdamas tarp tokių gyvūnų, turi mokėti nuraminti ir paslėpti savo baimės jausmą, atsipalaiduoti. Tai tarsi pratimas, verčiantis išmokti kontroliuoti savo mintis“.
