„Manote, kad būtent jums tai negresia (arba išvis apie tai negalvojate)? Ši tema ne gąsdinanti teorija ar naujų madingų ligų ieškojimas – tiesiog skaičiai ir faktai. Skaičius: pasaulyje kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 8,6 milijono moterų. Faktas: tai – dažniausia moterų mirties priežastis, lenkianti visas onkologines ligas, tuberkuliozę, AIDS ir maliariją kartu“, – sako gydytoja kardiologė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos profesorė Žaneta Petrulionienė.
– Miokardo infarktas, insultas, kojų kraujagyslių susiaurėjimas... Klaidingai manoma, kad šiomis ligomis serga tik pusamžiai vyriškiai, nualinti streso. Ar tikrai jos gresia senoliams, bet ne mums?
– Nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta kur kas daugiau moterų nei vyrų. Mus įpratino (teisingai įpratino) bijoti krūties ar gimdos kaklelio vėžio, dar – osteoporozės ir šių ligų grėsmės. Puiku, reikalinga, aktualu. Tačiau nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirštama 4 kartus dažniau nei nuo krūties vėžio. Rizika susirgti labai padidėja po 50-ojo gimtadienio, tiksliau, prasidėjus menopauzei: moteriškieji hormonai estrogenai, be kita ko, saugo ir kraujagysles. Mes vis dažniau ir daugiau rūkome (kadaise tai buvo vyrų „privilegija“), mažiau judame ir riebiau valgome, kenčiame nuo aukšto kraujospūdžio, cholesterolio, antsvorio, streso. Štai jums ir faktoriai, didinantys moterų širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Vyrai ir moterys širdies ir kraujagyslių ligomis serga skirtingai: skiriasi rizikos faktoriai, diagnostika, eiga, todėl mūsų negalima gydyti taip, kaip jų!
– Kokie faktoriai, didinantys širdies ir kraujagyslių ligų riziką, galėtų būti pavadinti moteriškais?
– Moterys sunkiau nei vyrai meta rūkyti (beje, vyrų mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų daugelyje šalių mažėja). Joms cigaretė – socialinio ritualo dalis, o ne reali priklausomybė nuo nikotino, kurią galima palengvinti pleistrais ar kramtomosiomis gumomis. Jei vartoja kontraceptikus ir rūko – irgi didina grėsmę susirgti. Nutukimas, kuris savaime yra rizikos faktorius, moterims sukelia depresiją ir stresą – štai dar du širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktoriai. Moteriški! Apskritai, vyrai ir moterys širdies ir kraujagyslių ligomis serga skirtingai: skiriasi rizikos faktoriai, diagnostika, eiga, todėl mūsų negalima gydyti taip, kaip jų! Be to, moterims širdies ligos per vėlai diagnozuojamos, nes pirmieji požymiai dažnai netipiški ir klaidinantys.
– Kaip galime padėti pačios sau? Ne teoriškai, nes profilaktika pas mus dažnai prilyginama ligų ieškojimui, o praktiškai.
– Iš tiesų visi tuos pagalbos būdus žino, tik netaikomos žinios it užkastas lobis, naudos iš jų ne tiek ir daug. Iš esmės bet kurią iš rekomendacijų paprasta įgyvendinti. Gerai, gyvenant žmonių pasaulyje neįmanoma išvengti streso. Tačiau įmanoma sveikiau maitintis (sumažinti lengvai įsisavinamų angliavandenių, gyvūninės kilmės sočiųjų riebalų ir druskos), daugiau judėti, mesti rūkyti, nepriaugti nereikalingo svorio – tai netgi nekainuoja. Tirti cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje ir reguliariai matuoti kraujospūdį, ypač jeigu esate paveldėjusios rizikos faktorių. Žinoti, jog cholesterolio visiškai nėra daržovėse, vaisiuose, riešutuose, grūduose, ir kartą per savaitę daryti iškrovos dieną – valgyti tik tokį maistą. Taip pat žinoti, jog rekomendacijos nevalgyti, pavyzdžiui, vištų odelės ne iš piršto laužtos: cholesterolio apstu kiaulienoje, kepenyse, riebiuose pieno produktuose. O juk jis – uždelsto veikimo bomba. Ir visai nesvarbu, kad jūs jo nejaučiate. Nustojus rūkyti – nesvarbu, kiek ilgai ir kiek daug rūkėte, – rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis pradeda mažėti (per metus – dvigubai), galiausiai tampa tokia pat, kaip ir nerūkančio žmogaus.
– Koks pirmas nerimo signalas, reiškiantis, kad metas ieškoti specialistų pagalbos? Ar yra moterų kritinis amžius, kai grėsmė ypač didelė?
– Dažnai nebūna jokių akivaizdžių požymių. Todėl ypač svarbūs medicininiai tyrimai: koks kraujospūdis, lipidų ir gliukozės koncentracija kraujyje, kūno masės indeksas, liemens apimtis. Tokius tyrimus reikėtų atlikti reguliariai. Taip pat – žinios apie save ir savo giminę: ar nepaveldėta liga ar rizikos faktorius. Verta atkreipti dėmesį, jeigu joje būta miokardo infarkto, insulto, širdies anginos, cukrinio diabeto, aukšto kraujospūdžio atvejų, t. y. jei nepalankus paveldimumas. Jei praeityje jau turėjote problemų dėl širdies. Jei sergate cukriniu diabetu, jei aukštas kraujospūdis, skundžiatės nutukimu, ypač pilvo srityje...
Apskritai, kuo daugiau žinosite apie save ir savo kūną, tuo bus geriau. Neužtenka išsiaiškinti cholesterolio, gliukozės kiekį, kraujospūdį ar kūno masės indeksą. Svarbu ir suprasti, kas gresia, jei rodmenys neatitinka normų: padidėjęs kraujospūdis gali sukelti insultą, miokardo infarktą, širdies arba inkstų funkcijos nepakankamumą; cholesteroliui kaupiantis ant vidinių arterijų sienelių formuojasi plokštelės, kurios siaurina kraujagysles; net jei kūno masės indeksas neviršija normos, reikia žiūrėti, kur telkiasi riebalai. Blogai, jeigu jie kaupiasi apie liemenį (savo talijos apimtį reikia žinoti ne vien tam, kad įsispraustum į raudoną suknelę; antsvoris, įsitaisęs aplink juosmenį (obuolio forma), yra rizikingesnis nei tas, kuris susikaupęs aplink klubus ir šlaunis (kriaušės forma).
– Ar sveiko gyvenimo gali būti per daug, kad jis net imtų kenkti? Ką vertėtų žinoti prieš pradedant aktyviai sportuoti, keisti mitybos įpročius?
– Sportuoti – jei iki šiol to nedarėte – reikia pradėti palengva. Pavyzdžiui – vaikščioti. Kai sustiprėsite, pereisite prie energingesnės veiklos. Svarbu, kad ji patiktų ir nebūtų nuobodi. Mankštintis rekomenduojama 4–5 kartus per savaitę, ne trumpiau kaip po pusvalandį. Na ir, aišku, nepersistengti. Beje, gera figūra – nebūtinai geros sveikatos rodiklis.
Ideali moteris
Pasaulio sveikatos organizacijos ir Nacionalinės sveikatos ir medicinos tyrimų tarybos duomenimis, moterų:
♦ optimalus kraujospūdis yra 120 ir 80 mm Hg (bet ne daugiau kaip 140 ir 90 mm Hg);
♦ normali cholesterolio koncentracija kraujyje:
– bendro cholesterolio < 5 mmol/l;
– mažo tankio lipoproteinų (MTL), arba blogojo cholesterolio, < 3 mmol/l;
– didelio tankio lipoproteinų (DTL), arba gerojo cholesterolio, > 1 mmol/l;
– trigliceridų < 1,7 mmol/l;
♦ optimali liemens apimtis < 80 cm;
♦ kūno masės indeksas < 25 kg/m2.
Užfiksuoti požymius
Tas, kas turi informacijos, turi rankose ginklą. O tai, kas atrodo nekaltas nuovargis ar šiaip skausmelis, gali būti rimtos ligos ženklas.
Krūtinės anginos (širdies ligos) simptomai:
* sunkumo, pilnumo jausmas, slėgimas, deginimas, spaudimas ar diskomfortas, paprastai juntami už krūtinkaulio, trunka ilgiau nei kelias minutes;
* skausmas gali būti jaučiamas rankose, kairiame petyje, kakle, žandikaulyje ar nugaroje;
* skausmą dažnai lydi prakaitavimas, pykinimas ir vėmimas, gali varginti dusulys, svaigti galva, dingti sąmonė.
Kiti simptomai, kurie dažnesni moterims:
* neaiškios kilmės silpnumas ar nuovargis;
* nerimas ar neįprastas nervingumas;
* nevirškinimas ar pilnumo jausmas;
* sunkumas ar spaudimas krūtinėje, tarp krūtų ar po krūtinkauliu;
* diskomfortas ar skausmas tarp menčių, kaklo, žandikaulio ar skrandžio srityje.
Įspėjamieji insulto požymiai:
* veido, rankų ar kojų, ypač vienos kūno pusės, tirpimas ar silpnumas;
* sumišimas, kalbos sutrikimas ar neaiški kalba;
* regėjimo viena ar abiem akimis sutrikimas;
* galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, pasunkėjęs vaikščiojimas;
* nežinomos kilmės stiprus galvos skausmas;
* staigus nualpimas ar sąmonės praradimas.
Šaltinis: http://www.raudonasuknele.lt/
