Dar žiemą aš pagalvoju, kad man reikėjo šunų, kurie turi ilgesnį kailį, nes atėjus šiam sezonui taksus aš rengiu. Ne dėl mados, o dėl to, kad apsaugočiau jų jautrius stuburus. Taip jau liepia veterinarai. Kas čia tokio aprengti šuniuką? Taip, jei jis vienas. O pas mane septyni. Kol aprengiu paskutinį, pirmas jau būna pats nusirengęs arba prisisiojęs koridoriuje, nes neištvėrė.
Tada jie visi išeina į lauką, pamato, kad ten sniegas ir šalta, todėl po minutės lekia namo – pati ir šlapinkis lauke sako jų snukių išraiškos. Tada manęs laukia tas pats erzinantis visų nurengimo procesas. Ir taip kokius keturis-penkis kartus per dieną. Visada rengdama šunis ilgiuosi vasaros.
