Iškart pasakysiu, kad Agnės nei smerkiu, nei labai palaikau. Nesmerkiu, nes žinau kaip iš proto išvesti gali neadekvatūs kaimynai. Paradoksas, bet kažkada pieš gerą dešimtmetį metų mano tuometiniai kaimynai, gal norėdami šlovės, gal šiaip manęs nemėgdami, kvietė man „TV pagalbą“ už laiptinėje paliktą maišelį su senais batais. Skandalas – Skaiva neišsineša šiukšlių!!!
Tada manęs auklėti atvažiavo ta pati „TV pagalboje“ dirbusi Agnė. Dėl to nepykstu, būčiau važiavus ir aš, jei būčiau dirbus tą darbą. Tada ji su kolega knisosi po tas šiukšles (kaimynai papildomai dėl efekto buvo palikę šalia ir porą maišelių savų), aiškino, kaip reikia gražiai sutarti su visais kaimynais.
Tuomet buvau labai jauna ir pakankamai naivi, bet proto užteko nieko nekomentuoti ir nesivelti į šią situaciją. Nes pati dirbdama žurnaliste visada žinojau, kad įdomaus siužeto ar istorijos nebus, jei nebus atsako iš kitos pusės. Konfliktas užgeso, šiukšlių nešti iki šiol nemėgstu, bet nebepalieku jų niekur, net jei tai tiesiog seni batai. Nors dabar šiek tiek gailiuosi, kad tą kartą neužteko man drąsos nupiešti gerą pimpį ant tų kaimynų durų. Aš tiesiog išsikrausčiau gyventi kitur.
Tuomet buvau labai jauna ir pakankamai naivi, bet proto užteko nieko nekomentuoti ir nesivelti į šią situaciją.
Bjaurūs kaimynai užknisa ir gali sugadinti tau gyvenimą iki maksimumo. Manau, labai daug žmonių tą yra patyrę. Kaimyno dvylika parašytų pareiškimų policijai ant Agnės rodo ne tai, kad ji bloga, o kad kaimynas yra nesugyvenamas. Nepalaikau Agnės visu šimtu procentų dėl to, kad esu šiek tiek kitokia nei ji, ir negalėčiau sau leisti koneveikti ir keikti žmogų matydama, kad mane filmuoja. O gal man vėlgi tiesiog neužtenka tam drąsos. Man kažkaip suveikia savisaugos instinktas, pavadinimu „bus bėdos“. Žinau, kokia gali būti to kaina. Aišku, yra žmonių, kuriems bet koks skandalas net išeina į naudą, bet aš tikrai ne tarp jų.
Nesupykit ant manęs, bet šiuo atveju, man rodos, kad psichinės sveikatos problemos ištiko ne Agnę, o tuos, kurie aršiai puolė komentuoti jos įrašų.
Bet grįžkime prie Aurelijaus Verygos pasakytos frazės, kad negali niekada žinoti, kada tave ištiks psichinės sveikatos problemos. Ir jūs jau nesupykit ant manęs, bet šiuo atveju, man rodos, kad psichinės sveikatos problemos ištiko ne Agnę, o tuos, kurie aršiai puolė komentuoti jos įrašų. Aš paskaičiau komentarus ir pakraupau – senokai vienoje vietoje nemačiau tiek savimi nepasitikinčių, nelaimingų neapykantos pritvinkusių žmonių.
Kas verda jūsų galvose? Neapykantos košė?
Netikiu, kad normalus, sveikas žmogus, kuris gyvena visavertį gyvenimą, puls rašyti nepažįstamam, nors ir žinomam žmogui, žinutę, kad ją reikėtų sumušti ar nužudyti.
Netikiu, kad savimi pasitikinti ir graži sau moteris puls kritikuoti kitos moters išvaizdą.
Netikiu, kad savais vaikais besirūpinantis ir mylintis juos žmogus ragins atimti vaikus iš kito. Jūs visi esate tas Verygos paminėtas pavyzdys. Kada psichinės sveikatos problemos ištinka netikėtai, bet gal patys apie tai dar nesuvokiat.
Mano šis tekstas greičiausiai nesulauks teigiamo efekto, tie patys, kurie pila srutas ant visų, pils ir po šiuo tekstu. Nes kai apdergi kitą, pats jautiesi geresnis. Tai senokai psichologų patvirtintas faktas.
Agnė atsilaikys, ji senokai išmoko ne tik nebekreipti dėmesio į kritiką, bet ir pasiųsti nepatinkančius žmones tolokai. Tiesa, „Dešimt dienų Nidoje“ memas internetuose karaliaus dar ilgai, bet aš su geru draugu susilažinus, kad po dešimties dienų ši istorija bus pamiršta, ir viskas bus kaip buvę, labai jaučiu, kad laimėsiu.
O neapykanta internetuose sklis ir toliau, nes tie, kas ją skleidžia, dažniausiai net nesuvokia, kodėl tai yra blogai.
