O gal pasenau? Man šiais metais suėjo 42 metai. Toks amžius, kai nei daug, nei mažai. Nei jau jauna, nei dar sena. Arba, kaip dainavo Saulius Prūsaitis – toks amžius, kai esi nebeįdomus. Nenorėčiau su juo sutikti, nes jaučiuosi dar labai įdomi. Manau, visi 42 metų sulaukę žmonės turėtų pasirašyti peticiją tai jo 39 dainai uždrausti. Dar vienas bičiulis man pasakė, kad jau po keturiasdešimtmečio turėtum per kiekvieną gimtadienį džiaugtis, kad nenumirei. Ir tiesios tame kažkiek yra, nes savo aplinkoje jau turiu draugų, kuriems nepavyko...
Taigi aš ne tik, kad nenumiriau. Aš šiais metais turėjau fantastišką gimimo dieną. Švenčiau artimame rate tris dienas ir sulaukiau ne tik puikių dovanų (kolega padovanojo kilogramą mano dievinamų žirnių), bet ir beveik tūkstančio sveikinimų. Mane sveikino draugai, pažįstami, Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė ir žmogus, kuris kiekvieną trečiadienį iš mano namų išveža šiukšles. Tik va Prezidentas manęs nepasveikino, bet gal dėl to, kad buvo labai užsiėmęs. Ir visi tie sveikinimai ir linkėjimai man buvo labai malonūs. Tikrai gera girdėti gražius žodžius ir komplimentus, kuriais mėgautis aš moku.
Bet kaip jau supratote iš teksto pavadinimo, sulaukiau ir kitokių palinkėjimų. Vos tik pirmadienį atėjau į mylimą darbą, tarp gausybės