Aš kalbu apie draudimus porose. Atrodo, visi lyg ir jau gyvename tais laikais, kai suvokiame, kad antra pusė tau nepriklauso ir kad negali jai nieko drausti, nes jis ar ji – savarankiškas žmogus. Gali kalbėtis, eiti į kompromisus, bandyti paaiškinti, kodėl vienas ar kitas dalykas tau nepatinka, bet drausti negali. Negali, nes mes laisvi žmonės, kurie su savo kūnu, išvaizda, pomėgiais galime daryti, ką norime, kol nenusižengiame įstatymams. Bet draudimai porose vis dar labai populiarūs ir dažni.
Draudimai porose vis dar labai populiarūs ir dažni.
Atrodo, tik suaugome, išėjome iš tėvų namų, kurie mums dažnai kartodavo „Negalima, nedaryk, neik“. Ir vos išsikraustę susidėjom su kitu žmogumi, kuris bando toliau mus auklėti pagal save. Nors mes jau subrendę žmonės, tačiau dažnai leidžiame sau likti vaiko vaidmenyje ir tiems antrosios pusės draudimams kažkaip paklūstame.