Skaiva Jasevičiūtė: Įžeidimai iš geros širdies

Neseniai buvau šunų parodoje. Tokiuose renginiuose susirenka šimtai žmonių, o dauguma jų – visiškai nepažįstami. Renginys trunka dvi dienas. Antrąją dieną prieina prie manęs nepažįstama moteris ir sako tai gana paslaptingai ir dramatiškai: „Aš privalau jums kai ką pasakyti, ar galiu?“ Na negi dabar žmogui sakysi – ne, negali (nors gal ir reikėjo). Taigi, mūsų pokalbis tęsiasi:
Skaiva Jasevičiūtė
Skaiva Jasevičiūtė / Luko Balandžio / 15min nuotr.

– Vakar jus mačiau žinokit, jūs buvote su suknele.

– Taip, buvau.

– Ir žinokit, manau jūs buvote su stringiukais, ar ne?

– Na, taip... Ir kas?

– Tai žinokit, jūs pasilenkėt ir suknelė jums sulindo į užpakalį!

– Taip, ir kas?

– Tai va, dabar žinosit!

Įprastai esu žmogus, neieškantis žodžio kišenėje. Tą kartą tikrai pasimečiau. Pirmiausia - nesupratau, kodėl turiu su man nepažįstamu žmogumi aptarinėti savo apatinį trikotažą, antra, nuoširdžiai nesupratau kame tragedija? Na sulindo – tai sulindo. Ką man dabar daryt? Sudeginti stringus ir suknelę? Užpilt savo užpakalio tarpą super klijais? Nebesirodyti viešumoje su tokiu nemokėjimu pasirinkti aprangos? Ir šiaip, kodėl kažkam tai atrodo taip svarbu? Nors viduje pasipiktinau ir įsižeidžiau dėl tokio familiarumo, visgi nueidama padėkojau tai moteriai už informaciją.

Aš niekada nedrįsčiau eiti prie svetimo žmogaus ir aiškinti jam kokius triusikus geriau nešioti. Bet aš supratau, kad ta moteris greičiausiai nenorėjo manęs įžeisti – ji norėjo man padėti. Jai sulindę į užpakalį triusikai – gėdinga ir negražu, todėl ji nusprendė mane nuo tokios gėdos ateity apsaugoti. Ir ji net sekundei nesusimąstė, kad man dėl to nei gėda, nei apskritai man tai rūpi.

Net sekundei nesusimąstė, kad man dėl to nei gėda, nei apskritai man tai rūpi.

Yra tokių žmonių, kuriems atrodo, kad jų nuomonė yra vienintelė teisinga ir jie jaučia pareigą ją visiems pasakyti manydami, kad tai pakeis į gerą tų žmonių gyvenimus.

Mano draugė pagimdė vaiką. Priaugo svorio, kurį numesti nebuvo taip labai lengva. Kai ji grįžo į darbą viena kolegė kasdien jai pasistengdavo priminti, kad ji dabar labai stora ir negraži. „Tu susiimk į rankas, vyras tuoj nueis pas kitą“, – kasdien kartodavo mano draugei kolegė, kol vieną dieną draugei trūko kantrybė. Jauna mama kolegei pasakė, kad jai atsibodo jos įžeidinėjimai ir šiuo metu ji turi svarbesnių dalykų, nei svorio metimas. Spėkit kas nutiko? Ogi kolegė siaubingai įsižeidė: „Aš gi iš geros širdies tau sakau, aš tik padėti tau noriu.“

Negi jums nėra buvę kai kokia nors kolegė ar retai matoma kaimynė pakritikavo jūsų išvaizdą „tik gero norėdama“? Pardavėja parduotuvėje pareiškė, kad „jūsų figūrai netiks tikrai“. Pusbrolio draugės mama per giminės balių pasiūlė torto geriau nevalgyti? Visi jie tik nenorėjo jums padėti, tikrai tikrai. Ir jiems dzin, kad jūs sau patinkat tokia, kokia esate.

Visi jie tik nenorėjo jums padėti, tikrai tikrai. Ir jiems dzin, kad jūs sau patinkat tokia, kokia esate.

Mielieji gero norėtojai, nekiškit savo „pagalbos“ svetimiems žmonėms, nebent jie prieis ir jūsų paklaus – „Aš tau atrodau graži? Tavęs netrikdo mano sulindus į užpakalį suknelė?“ Va jei paklaus, drąsiai sakykit viską ką galvojat, o kitu atveju to nereikia. Aš tikiu, kad jūs galvojate, jog darote tai iš geros širdies, bet ei, dauguma labai laimingai gyvena ir be svetimos nuomonės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų