Šį kartą nutariau paliesti labai jautrią temą – artimųjų netektis, ir pakalbinti tuos žmones, kurių šventės niekada nebus tokios, kokios buvo anksčiau, nes šalia šventinio stalo nebesės tie, kuriuos jie taip mylėjo.
Manau, apie tai kalbėti reikia, nes kad ir kaip atrodytų tai neteisinga – mylimiausieji miršta, o mes turime išmokti su tuo susitaikyti. Deja, ne visiems tai pavyksta, nes kartais nutinka ir taip, kad šventės pradeda sietis su netektimi. Esu labai dėkinga savo pašnekovams, kurie atsiliepė ir sutiko dar kartą prisiminti tą laiką, kai Kalėdas stipriai užtemdė liūdesys.
34 metų Viltė, po trejų metų sėdėjimo tamsoje, šiemet pirmą kartą Kalėdas švęs su savo tėvais. Anksčiau ji tik nuveždavo ten savo sūnų ir grįždavo viena į tamsius namus. Viltė gedėjo
