Nežinau, kaip namai, kurie yra negyvas daiktas, gali būti nelaimingi, bet tas pasakytas prietaras kažkaip nusėdo mano smegenyse, ir aš labai kruopščiai metu viską lauk, kas nuvyto ar sulūžo. Nes noriu, kad mano namai būtų laimingi.
O va su nereikalingais daiktais – bėda. Ir nesakykit, kad ši bėda kamuoja tik mane vieną. Kiek namuose turite daiktų, kurių jums labai stipriai reikėjo, bet juos įsigijus pasirodė, jog ne tokie jie jau ir reikalingi? Ir tie daiktai užima namie vietą, nes jūs negalite tiesiog sau pripažinti, kad jų niekada nenaudosite. „Gal kada nors“, – vis sakote sau. O tas daiktas vis stovi ir renka dulkes.
Ir aš net labai lengvai galiu atspėti, kas tai yra.
Garpuodis ir sulčiaspaudė. Neabejoju, jog yra šimtai žmonių, kuriems šių prietaisų labai reikėjo. Įsivaizdavote, kaip gaminsite sveiką maistą visai šeimai garuose ir kas rytą spausite šviežias sultis.
Svajonės buvo labai gražios, bet tada susidūrėte su realybe – sulčiaspaudę užknisa plauti, garpuodžio maistas toli gražu neprilysta gamintam orkaitėje ar keptuvėje. Abu prietaisai stovi ir liūdi nenaudojami. Mano namie jau kokius ketverius metus, vis tikintis, kad ateis laikais, kai jų labai reikės.
Nereikės. Niekada.
Toje pačioje kategorijoje atsiranda ir kita buitinė technika. Kavos aparatai, mikrobangų krosnelės, siurbliai robotai ir t. t. Taip yra žmonių, kurie šiais prietaisais naudojasi ir džiaugiasi, bet yra tokių, kaip aš, kurie, turėdami brangų kavos aparatą, vis tiek mieliau geria tirpią kavą, ar turėdami siurblį robotą – siurbia patys, nes „taip greičiau, o ir tas robotas vis kur nors užstringa“.
Treniruoklis. Visi tinginiai (tarp jų ir aš) kažkada susigalvoja, kad tai, jog jie neina į sporto klubą, puikiai kompensuos koks nors treniruoklis. Tada tas treniruoklis nusiperkamas už nemažus pinigus. Tada savaitę ar dvi jis aktyviai naudojamas, nes juk sportas – sveikata. Tada atsibosta. Nes juk visada buvom tinginiai. Tada treniruokliai keliauja į garažą, svečių kambarį arba tampa puikiomis drabužių kabyklomis.
Turiu tris. Vis dar naiviai tikiuosi, kad juos naudosiu. Man patinka meluoti pačiai sau. O jums?
Tada treniruokliai keliauja į garažą, svečių kambarį arba tampa puikiomis drabužių kabyklomis.
Indaplovė. Čia retesnis atvejis. Bet tikrai yra daug žmonių, kurie turėdami indų plovimo mašiną kruopščiai savo indus plauna rankomis, nes juk „nejungsi indaplovės dėl kelių lėkščių“.
Aš labai nustebau, kai pakalbėjusi su žmonėmis sužinojau, kiek daug indaplovių namuose tampa tiesiog spintelėmis. „Mūsų šeima nedidelė, kam čia naudot tą elektrą“, – sako šeimininkutės ir šeimininkučiai, sumerkę rankas į kriauklę su nešvariais indais.
Vairuotojo pažymėjimas. Aš šiai kategorijai nepriklausau, bet mane šokiruoja tas faktas, jog labai didelė dalis žmonių, išsilaikiusių teises, jomis nesinaudoja. „Baisu kažkaip“, – sako jie ir toliau naudojasi taksi paslaugomis. „Tam didmiesty taip sunku parkuotis“, – pareiškia tie žmonės ir deda savo teises į stalčių.
Rūbai „kai sulieknėsiu“. Tik nesakykit, kad tokių nėra. Guli spintos kampe jau trečią sezoną, senokai reikėjo mest lauk, bet ta viltis juk miršta paskutinė. Pagulės ir dar tris sezonus, nieko tokio, gal rimtai kada sulieknėsim.
Vitaminai ir papildai. Daugeliui žmonių atrodo, kad norint būti sveikam užtenka vitaminų turėti namie. Gert juos nebūtina. Svarbu nusipirkt ir pasidėt kur nors.
Sveikas protas. Čia ne daiktas, bet kažkodėl jį irgi ne visada naudojam. Kartais net dar rečiau už indaplovę.
Vyras arba žmona. Šitą ne aš sugalvojau, kai savo radijo laidoje žmonių paklausiau, kuo namuose jie naudojasi rečiausiai, gavau labai daug atsakymų, kad nenaudojama yra jų antroji pusė. Arba nebeduoda, arba nebesinori. Ir dėl tokių atsakymų man buvo labiausiai gaila.
Tai gal meskit jūs jau lauk tą penkis metus ant spintutės stovintį garpuodį, pasigaminkit skanią vakarienę ir pasakykit komplimentą antrajai pusei – gal pamatysit, kad jos ar jo galiojimo laikas dar – ohoho! – koks ilgas.
Daugiau autorės S.Jasevičiūtės tekstų rasite ČIA.
