Miegojau ant žemės, kitą rytą skambinau draugui ir liepiau atvažiavus surasti vorą. Aišku, nieko jis nerado, o aš dar kelias dienas miegojau su degančia šviesa kambary, nes man atrodė, kad jis ateis pas mane ir įlips į lovą.
Po to dar kelias naktis miegojau su draugu, kad jis mane apgintų, jei voras visgi ateitų. Draugui tas voro manevras labai patiko, kažkaip dabar galvoju, gal jis pats man tą vorą ir atnešė.
Po to aš išsikrausčiau gyventi į užmiesčio namą ir man liko du keliai – mirti iš baimės kasdien arba priprasti prie savo baimės, nes name ir kieme vorų buvo daug. Jie buvo dideli ir kartą net vienas buvo atėjęs į mano lovą. Ir aš pripratau, kai kasdien matai vorą namie, susigyveni su juo. Esu kartą net vieną palietus pirštu ir nieko nenutiko, voras manęs bijojo labiau nei aš jo.
Pradėjau galvoti, kad kai kurios moterys taip pat, kaip aš prie vorų, pripranta gyventi su beviltiškais vyrais, kurie geria, keikiasi, mušasi
Pradėjau galvoti, kad kai kurios moterys taip pat, kaip aš prie vorų, pripranta gyventi su beviltiškais vyrais, kurie geria, keikiasi, mušasi. Iš pradžių bijo, bet matydamos tą patį kasdien pripranta prie savo baimės. Gaila tik, kad skirtingai nei su vorais, tik maža dalis jų pasijaučia stipresnės už savo baimės objektus.
Baimių yra visokių ir net pačių keisčiausių. Pabandykite atsidaryti fobijų sąrašą ir nustebsite – žmonės kartais bijo keisčiausių dalykų. Tokių, kuriuos dauguma dievina.
Sunku patikėti, kad yra žmonių, kurie paniškai bijo mažų kačiukų, kūdikių ar linksmos muzikos. Oficialių fobijų sąraše yra net papafobija – Popiežiaus baimė.
Ir čia ne šiaip žmonių keistenybės, o oficialiai patvirtinti psichiniai sutrikimai. Žmones dėl jų nuolat kamuoja nerimas, jie negali gyventi visaverčio gyvenimo, jiems kovoti su savo baimėmis reikalingi vaistai.
Įsivaizduokite, sutinkate savo svajonių vyrą, draugaujate viskas nuostabu, bet jis jūsų neveda, nes turi gamofobiją – tai baimė ištekėti arba tuoktis. Dar jis gali turėti sokerofobiją, tai reiškia, kad jis paniškai bijo savo būsimų ar esamų uošvių.
Yra žmonių turinčių plutofobiją – tai turto ar praturtėjimo baimė, atrodo keistai, bet man daug baisiau skamba onenofobija – baimė gerti vyną.
Įsivaizduokite, sutinkate savo svajonių vyrą, draugaujate viskas nuostabu, bet jis jūsų neveda, nes turi gamofobiją – tai baimė ištekėti arba tuoktis
Dar žmonės dažnai bijo to, ko nesupranta ar nepažįsta. Paskutinių metu internete per kraštus besiliejanti homofobija greičiausiai yra to pasekmė. Nes kaip kitaip paaiškinti tą keistą neapykantą žmonėms, kurie visiškai su jumis nesusiję?
Žmonės bijo spalvotų suoliukų ar spalvotai nudažytos perėjos. Jiems atrodo, kad gėjai ateis ir atims jų vaikus. Komentaruose jie didžiosiomis raidėmis rašo, kad homoseksualumas yra liga, kurią reikia gydyti. Deja, tiesa kiek kitokia, homoseksualumas jau seniai nebelaikomas liga, o va fobijos – tikrai laikomos. Būtent fobijas reikia gydyti ir su jomis kovoti.
Arba reikia daryti kaip man su vorais – kuo dažniau pasėdėti ant spalvoto suoliuko arba pereiti gatvę nudažyta spalvota perėja. Keliskart tai padarę pamatysite, kad nieko, visai nieko nenutiks.
Galite net prieiti prie gėjaus su savo vaiku ir pamatysite, jog jis jo neatims. Skirtingai nei vorai, naktį gėjai neišlįs iš tamsaus kampo ir nelips į jūsų lovą. Ir tada gal suprasite, kad visai nėra ko bijoti ir nekęsti. Nes gyventi turint fobiją tikrai sunkiau, nei jos neturint.
