Kalbant apie problemas su vaikais, man visada prieš akis stoja knyga ir filmas „Mums reikia pasikalbėti apie Keviną“. Autoriai ten tiesiog virtuoziškai demonstruoja sunkius mamos ir sūnaus santykius, visišką ryšio nebuvimą, vaiko terorą, kuris pasibaigia baisia tragedija. Jei planuojat artimiausiu metu pradėti daryti vaiką – nežiūrėkit ir neskaitykit. Jei jau turit sunkų vaiką – pažiūrėkit, pasidarys lengviau, kad jūsų vaikas nėra pats blogiausias, o jūs nesate blogiausia mama. Tiek filmas, tiek knyga gerokai sukrečia.
Noriu tikėti, kad tokių „Kevinų“ mūsų šalies šeimose nėra, bet kad vaikų auginimas nėra tik rožėmis klotas – žinau. Neseniai su kolega Ričardu nusprendėme savo M-1 klausytojų paklausti – su kokiais sunkumais jie susiduria augindami vaikus. Gautų atsakymų gausa mus nustebino ne mažiau nei nustebino tėvų atvirumas.
Taip, dauguma rašė, kad sprendimas turėti vaikų – geriausias jų gyvenime ir kad jiems būti tėvais labai patinka, o erzina tik keli faktoriai, tokie kaip nuolatinės vaikų ligos, pamokų ruošimas kartu ar nuolatinė netvarka ir atsikalbinėjimas.
Bet gavome ir kelis ypač atvirus laiškus – kai kurių net nedrįsome skaityti eteryje, bet galiu jums parašyti čia.
„Mano vaikas atsiųstas iš pragaro.
