Tačiau ar kada nors pagalvojote, kad gėdą galite jausti dėl savo mylimo šuns? To mielo padarėlio, kuris taip džiaugiasi jums grįžus namo, kuris jus myli besąlygiškai ir atvirai, kuriam jūs esate viso pasaulio centras? Sunku patikėti, tačiau dauguma tų, kurie laiko šunis, yra bent kartą dėl savo mylimo augintinio pasijutę labai nejaukiai.
Aš nesu išimtis. Nors mano šunys išauklėti ir geri, bet į nejaukią padėtį mane įstūmę yra ne kartą. Niekada nepamiršiu, kaip Andriaus Tapino paprašyta į jo laidos filmavimą atvykau su savo taksu Egidėliu. Egidėlis geras šuo, bet turi blogą įprotį – stresas jam pasireiškia per užpakalį. O atvykus filmuotis į studiją Egidėliui pasirodė, kad streso čia daug. Na ir ką – mano šuo vidury patalpos kakoja, o šeimininkė raudonuoja ir nori būti bet kur, tik ne čia. Aš labai tikiuosi, kad visi „Laisvės TV“ darbuotojai dabar galvodami apie mane, nemato to vaizdo prieš akis.
O kur dar jausmas, kai tavo šuo tyliai pagadina orą, o tu įtarinėji visus aplinkui.
Bet mano istorija dar visai nieko, palyginus su tuo, ką man papasakojo mano instagramo sekėjai. Šunys sugeba savo šeimininkus priversti prasmegti skradžiai žemę pačiu netinkamiausiu momentu.
Labai daug šunų šeimininkų man pasiskundė, kad jų šunys svečiuose sugebėjo apdergti svetimas lovas, svetimas kojas, ir net padaryti tai užsilipus ant stalo... Po tokių nutikimų imti šunį į svečius pasidaro nebejauku. O kur dar jausmas, kai tavo šuo tyliai pagadina orą, o tu įtarinėji visus aplinkui. Yra juk buvę, ar ne? Bet ir čia dar nieko tokio....
Nemažai šunų augintojų, papuola į nejaukias situacijas dėl šunų vardo. „Turėjau kalytę, kurios vardas Sisi. Pasivaikščiojimo metu kalytę pievoje šaukiu vardu – „Sisi, Sisi“. Staiga prie manęs prieina pagyvenusi moteris ir sako, kad čia nėra tualeto, tad teks eiti namo“, – pasakoja Sisi šeimininkė Simona.
Arba dar viena istorija: „Turėjau šunį vardu Vytukas. Kai supykdavau, Vytu vadindavau. Ir mano šuniukas labai mėgdavo rinkti lauke viską nuo žemės ir ėsti. Kartą parke įsiutusi garsiai pasakiau: „Vytai, ar baigsi šūdus ėsti?“ Ir matau, kaip paklaikęs atsisuka į mane brandaus amžiaus vyras. Taip, to vyro vardas buvo Vytautas ir jis tą kartą labai įsižeidė, o man buvo gėda.“
Būna, kad gėdytis šuns mus priverčia jų medžioklės instinktas. Štai Viktoriją ir jos vyrą draugai pakvietė į svečius šašlykams:
„Man pagailo mūsų Džeko Raselo veislės kalytės ir pasiėmiau ją kartu, nors vyras ir prieštaravo, nes draugai laiko triušį. Atvykom, triušis narve, šuo laksto – visi laimingi. Vakarėliui įsisiūbavus vaikai niekam nesakę nusprendė išleisti iš gardo triušį. Ir prasidėjo. Mano šuo – medžioklinis, todėl pradėjo tą triušį vaikyti po visą kiemą versdamas iš kojų pakeliui pasitaikiusius vaikus. Visi klykė. Namų šeimininkė buvo pasibaisėjus. Galiausiai šunį pavyko pagauti. Triušis, ačiū dievui, išgyveno. Šašlykams neiškepus vežiau šunį namo ir iki šiol pagalvoju kaip reikėtų pažiūrėt į akis draugams, jei tas triušis būtų sumedžiotas.“
Būna ir dar blogiau. Štai dar viena istorija: „Buvome pakviesti į draugų vaiko pirmą komuniją. Neturėjome, kur palikti savo šuns, todėl pasiėmėm jį kartu. Atvykus į šventę, šuo iššoko iš mašinos ir nubėgo tiesiai prie vaikų, kurie lauke žaidė su savo jūrų kiaulyte. Jūrų kiaulytei, išvydus didelį šunį, iš streso sustojo širdis. Tas šuo jos net nepalietė, bet visi svečiai mus smerkė, vaikai raudojo balsu. Tokios gėdos dar nesam turėję, lėkėm pirkti naują jūrų kiaulytę ir daugiau pas tuos žmones nebevažiuojam.“
Atsisėda, pradeda žiaukčioti ir po sekundės atryja mano tamponą.
Mano draugai nepagailėjo ir pikantiškai gėdingų istorijų, jei dabar valgot, gal neskaitykite.
„Nuomavomes kambarį name, Londone. Vieną vakarą atėjo savininkas į namą susirinkti nuomos. Sėdime virtuvėje, susirinkę visi 8 nuomininkai. Ir į virtuvę įeina mano Dinutė. Dinutė, kaip supratote – šuo. Atsisėda, pradeda žiaukčioti ir po sekundės atryja mano tamponą. Gerai, kad bent baltą ir švarų. Namie esu vienintelė moteris. Iki šiol nesupratau kaip ji jį išsitraukė iš šiukšlių dėžės, bet akių neturėjau kur dėti. Visi vyrai TAIP žiūrėjo į mane“, – pasakoja Donata.
Pabaigai istorija apie tai, kaip šuo gali sugriauti jūsų santykius. Ne, čia bus ne apie mane, mano santykius sugriovė ne šunys. Ir šiaip – aš manau, kad šioje istorijoje vyras buvo kiek per jautrus.
„Mano šuo labai mėgsta atnešti savo žaisliuką parodyti į namus atėjusiems svečiams. Daug šunų taip daro. Bet tik man galėjo nutikti tokia situacija. Pirmą kartą pasikviečiau naują draugą į svečius. Tas vyras man labai patiko. Visus namus išvaliau, pati pasipuošiau, jaudinausi. Draugas užėjo, susėdom prie stalo, mano šuo pasidžiaugęs dingo ir grįžo į kambarį įsikandęs mano „žaisliuką“ ir dar tokį ne patį mažiausią. Atnešė ir padėjo tą didelį vibratorių mano draugui ant kelių. Stojo nejauki tyla. Po pauzės vyras atsistojo ir sumurmėjęs „turiu eiti“ išėjo. Nebepaskambino. O aš iki šiol negaliu atleisti savo šuniui, kad sugriovė man santykius“, – parašė man Justina, kuriai aš siūlau nesigailėti, nes vyras išsigandęs tavo „žaislų“ tikriausiai nebūtų tau tinkamas. O jei išsigando, ne žaislų, o tavo šuns – tai irgi nieko gero.
Greičiausiai skeptikai dabar pakomentuos: „auklėkit savo šunis“. Tačiau tiesa yra ta, kad net ir labiausiai išauklėtas šuo mus kartais gali nustebinti. Ir jei jūsų namuose dabar ilsisi keturkojis, kuris niekada nėra padaręs jums gėdos – eikit paglostykit jį – jūs turite gerą šunį. O jei yra padaręs – eikit paglostykit jį, jūs irgi turite gerą šunį, tik šiek tiek padykusį.
