Man atrodo, kad jei aš skiriu savo laiką ir dėmesį bandydama ką nors nustebinti, tą turėtų daryti ir kiti. Bet mes gyvename visuomenėje, kurioje turime suprasti vieną vienintelę taisyklę – Niekas Nieko Niekam Neprivalo. Jei šią keturių „N“ taisyklę suvoktume, nustotume save maitinti lūkesčiais. O kuo mažiau lūkesčių – tuo mažiau nusivylimų.
Aš šios taisyklės vis dar neišmokau ir man kas kartą labai skaudu iš artimo žmogaus nesulaukt jokios dovanėlės, kai pati per visas šventes verčiuosi per galvą, bandydama prisimint visas to žmogaus paminėtas smulkmenas, kurios gali maloniai nustebint. Bet va jam atrodo, kad dovanos yra nesvarbu ir savo meilę galima rodyti ir kitais būdais.
Bet nepaisant Niekas Nieko Niekam Neprivalo taisyklės mūsų visuomenėje yra įprasta dovanoti dovanas.
Mano požiūris paprastas – jei žmogus tau svarbus, nustebinti ir pradžiuginti jį svarbiomis progomis būtina ir pinigų aš stengiuosi neskaičiuoti. Bet visai neseniai buvau sugėdinta, kad persistengiu.
Taigi, kokia suma yra padori einant pas draugą į gimtadienį?
Aš nekalbu apie žmones, kurie gali sau leisti daug. Nekalbu apie automobilius su dideliais kaspinais, gimtadienio dieną pastatytais po langais ( pripažinsiu, visada šiek tiek pavydėjau tokių dovanų). Nekalbu apie keliones, briliantus ir kitus prabangius dalykus, kuriuos dovanoja sau tai leisti galintys žmonės. Šį kartą aš kalbu apie vidutines pajamas turinčius žmones, kurie nesisvaido tūkstančiais, nes tūkstantis yra jų viso mėnesio alga.
Neseniai buvau stipriai sugėdinta. Artimo draugo gimtadienio proga draugai „metėsi“ dovanai. Mano pasiūlymas kiekvienam duoti po 50 eurų sulaukė begalinės kritikos: „Negi manai, kad balius bus prabangus?“, „Taigi ne tėčiui dovaną renki“, „Čia ne vestuvės, o gimtadienis“ ir t.t.
Maisto parduotuvėje išleisti 40 eurų už kelis produktus jums norma, bet pasveikint artimą draugą kartą per metus tai jau daug? Kodėl?
Esate kada nors nėję į gimtadienį, nes žinojote, jog kompanija, kuri ten bus, linkusi dovanoti labai brangias dovanas, o jūs tokios sau leisti negalite? Aš esu. Nors tikrai žinau žmonių, kurie gali ateiti be dovanos ir nesijausti dėl to blogai, nes jaučiasi puikiai vien parodę dėmesį savo buvimu. Prisipažinsiu – aš taip nemoku ir negaliu.
Kur visgi yra ta norma?
Pradėjau gilintis, kur visgi yra ta norma? Ir, žinoma, atradau statistiką – vidutiniškai žmonės linkę savo artimų draugų gimtadieniams išleisti nuo 3 iki 10 procentų savo atlyginimo. Žinoma, ne sumoje esmė, pasakysite jūs, svarbu parodytas dėmesys ir t.t. Bet pripažinkit, mielos moterys, net tada, kai sakote „Ai, tik nieko man nedovanokit“ jūs paslapčia vis vien tų dovanų tikitės.
