Iš Pekino olimpinių žaidynių grįžusi A.Skujytė vienoje vietoje neužsibūna. Tai ji Biržuose, tai Kaune, tai Vilniuje. Susitinka su draugais, artimiausiais, senais pažįstamais, sporto specialistais ir stengiasi kuo toliau nustumti prisiminimus apie tą nelemtą penktąją šuolio į tolį rungtį – po jos 29 metų Atėnų olimpinė vicečempionė buvo priversta pasitraukti iš varžybų Kinijos sostinėje. Ar pavyko nusikratyto pralaimėjimo kartėlio?
„Paliūdėjau, permąsčiau, ką galėjau geriau padaryti. Po truputį ištiesiau galvą, dabar viskas gerai. Ne nusikaltėlė esu. Juk Lietuvos neišdaviau“, – pusiau juokaudama kalbėjo šalies lengvosios atletikos žvaigždė. Likusią šių metų dalį A.Skujytė nesivaržys – praleis ilsėdamasi, o spalio pabaigoje vyks į turistinę kelionę į Izraelį. Galbūt ten jai pavyks pasisemti jėgų ir rasti atsakymus į kilusius klausimus.
Gal ir užtenka...
– Kaip sekasi atgauti jėgas ir viltį?
– Ilsiuosi. Į treniruočių pusę net pažiūrėti nenoriu. Kartais pamanau, gal ir reikėtų pasimankštinti, bet tik nusipurtau ir nė piršto nepajudinu.
– Po tos nelemtos šuolio į tolį rungties nekilo noras mesti septynkovę?
– Buvo ir vis dar yra tokių minčių. Kaip bus, sunku pasakyti. Stoviu kryžkelėje ir kol kas nežinau, kurion pusėn žengti. Pamanau, kad gal ir užtenka... Mačiau visą tą „lauką“ – Pekine susirinko daug stiprių varžovių, net tokių, kurių anksčiau nebuvo. Nežinau...
– Pekine anksčiau buvusi septynkovininkė belgė Tia Hellebaut iškovojo aukso medalį šuolio į aukštį rungtyje. Neketinate pasekti jos pavyzdžiu ir imtis vienos rungties?
– Gali būti. Yra ir daugiau tokių – portugalė Naide Gomes, švedė Carolina Kluft. Portugalė šį sezoną į tolį nušoko daugiau nei 7 metrus, bet olimpiadoje į finalą nepateko. Gaila. C.Kluft irgi pasitraukė. Tiksliai negaliu pasakyti, sėdžiu tarsi rūke. Susirinksiu visus patarimus iš šono, o paskui spręsiu.
Imsis disko?
– Kokia rungtis būtų arčiausiai širdies?
– Daug kas sako, kad turėčiau stumti rutulį, bet tam reikia masės, svorio, tad ši rungtis manęs nevilioja. Rimčiau norėčiau gal diską pamėginti mėtyti. Kadaise mėčiau, bet varžybose nedalyvavau.
– Ne per vėlu?..
– Dabar bet ką pradėti vėloka. Tik tiek, kad viską turiu, ko reikia. Galbūt lankstumo ir technikos trūksta. Kas gabesnis, greičiau pavyksta, įgunda, kas ne – lėčiau. Tiesiog vienas treneris patarė savo malonumui pamėtyti, jeigu seksis, galima rimčiau planuoti...
– Turite pasirinkusi datą, iki kada apsispręsti?
– Pasikalbėsiu su keletu žmonių ir apsispręsiu, bet iki tol noriu dar atsipūsti. Kažkas turi pasikeisti. Bet kuriuo atveju, net jeigu likčiau septynkovėje, reikėtų rasti kitą trenerį. Žodžiu, reikia pasirinkti kryptį...
