Vilniuje prie Baltojo tilto vykusioje šventėje vaikai krepšinio aikštėje galėjo išbandyti jėgas su renginio svečiais. Kazickų šeimos fondo ir Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) vykdomo projekto sezono uždarymo šventėje dalyvavo Lietuvos ir JAV kariai, žymių žmonių krepšinio komanda „Kažkur matyti“, Lietuvos policija, neįgaliųjų krepšinio komanda draugystė, krizių tyrimo centras ir kampanija „Devbridge Group“.
Greičiausiai įveikusiems specialų kliūčių ruožą buvo įteikti iš NBA biuro Londone atkeliavę marškinėliai. Su susirinkusiais svečiais ir dalyviais bendravo JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall. Projektą globoja prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota nacionalinė socialinio saugumo kampanija „Už saugią Lietuvą“, tad ir šalies vadovė perdavė sveikinimus renginio dalyviams.
„Šiandien apsidairęs aplinkui ir prisiminęs, kaip prieš trejus metus ėmėme kurti šią idėją be galo džiaugiuosi tuo, į ką ji pavirto. Pažvelkite, vien uždarymo renginyje dalyvauja kariai, JAV ambasadorė, prezidentės biuras ir, žinoma, 300 vaikų. Nė nesvajojome, kad pasieksime tiek daug“, – sakė 24-erių P.Kazickas.
Proga aplankyti Lietuvą
Projektas tapo paskata JAV gyvenančiai šeimai dar dažniau aplankyti senelių Juozo ir Aleksandros Kazickų gimtinę. P.Kazickas juokiasi, kad per dvidešimt metų Lietuvoje viešėjo vos dukart, tuo tarpu per pastaruosius trejus metus buvo atvykęs jau šešis kartus.
„Mano seneliai norėjo, kad mes, anūkai, turėtume priežastį atvykti į Lietuvą, kad investuotume čia, turėtume draugų. Ši nuostabi programa mums visą tai suteikė. Visada didžiavomės būdami lietuviais, bet dabar dar ir 100 proc. tokiais jaučiamės“, – sakė P.Kazickas.
Į uždarymo šventę atvyko ne tik Peteris. Renginyje dalyvavo fondo prezidentė Jūratė Kazickaitė, vadovas Johnas Kazickas, bei kiti šeimos nariai.
„Man tai yra galimybė vaikus atvežti į Lietuvą. Galbūt jie nebūtų atvykę tiesiog savanoriauti, bet žaisti su vaikais krepšinį – žinoma! Mano sūnus dar atsivežė draugų, savo merginą – žmones, kurie net nėra Amerikos lietuviai, bet taip pat norėjo atvykti ir pamatyti šalį“, – kalbėjo jis.
Socialinis projektas „Krepšinio galia“ siekia padėti Lietuvos provincijoje sunkiomis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis gyvenantiems vaikams ir paaugliams.
„Per krepšinį mes pritraukiame jaunimą. Kiekvieną savaitę atvykstantis treneris yra lyderis, žmogus, kurį vaikas prisileidžia ir jam atsiveria. Per krepšinį bandome jaunimą mokyti gyvenimiškų, socialinių įgūdžių, kurie bus reikalingi ateityje“, – sakė projekto vadovas Arminas Vareika.
Kaskart po treniruotės treneris bendrauja su vaikais tam tikromis, iš anksto organizacijos „Renkuosi mokyti“ paruoštomis temomis. Jų tikslas – išmokyti vaikus atpažinti rizikingas situacijas, jų išvengti ir kreiptis pagalbos, ugdyti pasitikėjimą, pagarbą, sugebėjimą išspręsti konfliktą, jiems skiepijamos žmogiškosios vertybės. Programa taip siekia spręsti ir tokias opias problemas, kaip patyčios, alkoholizmas, savižudybės, prekyba žmonėmis.
Išvyko į robotikos čempionatą
Iš viso projektas vyksta 16-oje Lietuvos dienos centrų, o jame dirba 13 trenerių. „Krepšinio galia“ bendradarbiauja su NBA, „Hoops For Hope“ („Krepšinio lankai“, - angl.) programa Zimbabvėje, dalyvauja socialinėje Eurolygos „One Team“ programoje.
„Krepšinis Lietuvoje turi galią. Tikriausiai nieko nepasiektume vaikams tiesiog pasakydami: ateik ir kalbėk su manimi. Bet kai kviečiame pažaisti krepšinį ir tuomet pasikalbėt – tai padeda. Jie atsiveria treneriui, dalinasi savo problemomis, prašo patarimo.
Būna, vaikai net sako, kad anksčiau eidavo gerti, o kai ėmė žaisti krepšinį nustojo. Tai – dalykai, skatinantys pokyčius“, – sakė fondo vadovas J.Kazickas.
„Šis sezonas buvo labai sėkmingas. Vaikai turėjo galimybę ne tik sportuoti savo miestelyje, bet ir vykti į ekskursijas, pamatyti didmiesčius, įgyti įvairios patirties ir žinių“, – pasakojo A.Vareika.
2016-aisiais „Krepšinio galia“ ėmėsi ne tik socialinių, bet ir profesinių moksleivių įgūdžių ugdymo. Didelį dėmesį projektas skyrė programavimo, kodavimo ir robotikos sritims.
Net dvi „Krepšinio galios“ projekte dalyvaujančių vaikų komandos varžėsi tarptautiniame robotikos čempionate.
„Norime, kad programos dalyviai turėtų galimybę prisiliesti prie įvairių profesijų. Dažnai provincijoje vaikai nežino nei kuo norėtų būti, nei ką turėtų studijuoti ir apskritai neturi jokių vilčių išvykti, nes jiems tai atrodo labai tolima. Mes parodome, kad viskas yra daug arčiau, nei jie galvoja“, – pasakojo projekto vadovas.
Bendrauja ir po treniruočių
Šį sezoną prie projekto prisijungė Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius ir Veličionių socializacijos centras. Įstaigų vadovai džiaugėsi, kad krepšinio programa ne tik motyvavo jaunuolius keistis, bet ir sudrausmino.
„Dažnai jaunuoliai iš socializacijos centrų pabėga perlipę tvorą, bet prasidėjus „Krepšinio galios“ projektui, žaidžiantys vaikinai to nė neplanuoja daryti, nes žino, kad jei pabėgs, nebegalės lankyti treniruočių.
Krepšinis taip pat motyvuoja juos gerai elgtis, nes jei nedaro pažangos, negali dalyvauti treniruotėse. Kai esi atribotas nuo pasaulio, galimybė išvykti, pamatyti rungtynes, žaisti krepšinį, dalyvauti jiems yra didelė viltis ir reabilitacija“, – pasakojo A.Vareika.
„Krepšinio galios“ projekte dirbantys treneriai su vaikais ryšį palaiko ir bendrauja nuolat. Net ir nutrūkus projektui jų mieste. Vaikai dažnai parašo norėdami pasitarti ar jausdamiesi vieniši.
„Kai vykdėme projektą Širvintose į treniruotę atėjo labai aktyvus ir krepšinį mylintis vaikas, bet labai neklausė trenerio. Po kurio laiko išsiaiškinau, kad šis berniukas gyvena su globėja ir yra labai didelis „Lietuvos ryto“ gerbėjas. Šiais metais projektas Širvintose nebevyksta, bet su šiuo vaiku toliau palaikome ryšį.
Kartą jį atsivežiau į Vilniuje vykusias „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ rungtynes, nuėjome į užkulisius, kur jis turėjo galimybę pasisveikinti su krepšininkais. Nors vilniečiams sunkiai sekėsi, jis kaip tikras fanas palaikė komandą. Atrodo, kad išpildėme tik mažą vaiko svajonę, bet ką gali žinoti, gal tai pakeis jo gyvenimą“, – svarstė A.Vareika.
Nemažai projekte dalyvaujančių vaikų buvo padovanota krepšinio apranga, sportinė avalynė.
„Nors treniruotės vyksta tik kartą per savaitę, matant vaikų veidus, matant kaip jie auga ir formuojasi, baisu pagalvoti, kas būtų jei to trenerio nebūtų jų gyvenime. Kai šeimoje nėra saugumo, atrodo, kad treneris yra vienintelis ramstis, į kurį gali atsiremti vaikas“, – sakė A.Vareika.
Mažina atskirtį
„Krepšinio galios“ iniciatyvoje dalyvauja ne tik vaikai ir paaugliai. Organizatoriai į savo veiklą stengiasi įtraukti ir protinę bei fizinę negalią turinčius žmones taip mažindami atskirtį. Šį sezoną į projektą įsitraukė neįgalūs suaugusieji Priekulės socialinių paslaugų centre.
Sezono uždarymo šventėje vyko ir vežimėlių krepšinio „3 prieš 3“ varžybos. Jas išbandė ir P.Kazickas. „Tikrai nebuvo lengva, bet smagu. Tai vienas mūsų programos tikslų – suburti žmones ir suprasti, kad nesame tokie skirtingi, kad vienas kitam galime padėti“, – sakė jis.
Nors projektas jau šį sezoną viršijo pradžioje buvusius lūkesčius, programos vadovai kelia dar aukštesnius tikslus. Jie sieks dar daugiau dėmesio skirti vaikų profesiniam orientavimui, savanorystės skatinimui, darbui su bendruomene, vaikų susidomėjimo naujausiomis technologijomis ugdymui ir jų diegimui.
„Esame labai patenkinti pažanga. Pasiekiame vis daugiau vaikų, o veiklos sritys darosi vis įvairesnės. Labai palaikome programoje dirbančius trenerius, nes jie daro sunkų darbą. Jie suteikia galimybę vaikams atsiverti, pasikalbėti, pasijausti geriau.
Vaikams, kurių šeimoje girtaujama arba yra kitų problemų, krepšinis ir treneris tampa užuovėja ir pavyzdžiu“, – sakė J.Kazickas.
