Lygiai prieš metus pradėtos iniciatyvos ir empatiškų žmonių dėka 99 vaikams jau padovanoti 172 sensoriai, o tai yra 2326 paros be dūrių, arba beveik 28 tūkstančių dūrių, kurių vaikams neteko patirti. Šia džiugia proga pakalbinome I. Krivickaitę apie didžiausius šios iniciatyvos iššūkius ir laimėjimus.
– Prabėgo metai nuo tavo idėjos padėti cukriniu diabetu sergantiems vaikams. Kaip sekėsi ją įgyvendinti? Ar džiugina rezultatai?
Šis projektas man ypač artimas, nes cukriniu diabetu pati sergu tiek, kiek save atsimenu, žinau, ką reiškia kiekvienas skaudus dūris, kai jau net pameti jų skaičių. „Akcijos #MažiauSkausmo #DaugiauLedų“ metu ne tik surinkome didelę sumą lėšų, kad nupirktume reikalingus sensorius vaikams, bet ir papasakojome daugybę istorijų apie šiuos ypatingus herojus bei pačią ligą. Tai ypač svarbu, nes žmonės nesupranta to, ko nežino, o supratimo ir palaikymo šiems vaikams ir jų šeimoms labai labai reikia.
– Kas tave pačią labiausiai įkvėpė šios „Akcijos“ metu?
Gerai žinau apie gyvenimą su diabetu iš sergančio vaiko prizmės, tikrai buvo ir būna labai nelengvų akimirkų, tačiau neretai jos net sunkesnės žmonėms, kurie yra šalia. Tai ypač pajaučiu prižiūrėdama penkiametį „cukrinuką“ Rytą, matydama kiek daug vos keleriais metais vyresnis brolis atiduoda ir paaukoja vardan mažylio geros savijautos, kaip visa šeima stengiasi iš visų jėgų turėti kuo geresnį Ryto cukraus kiekio kraujyje rezultatą. Ir taip dauguma šeimų – dažnai atsisako kažko labai labai norimo vardan geresnio skaičiaus aparatėlyje. Ir nesvarbu, ar tai skanus maistas, ar didelis pirkinys, vietoj kurio šeima perka brangų ir reikalingą sensorių, kurio dėka ne tik skaičius, bet ir savijauta geresnė.
– Esi sėkmingai įgyvendinusi ne vieną didelę socialinę iniciatyvą. Bet gal vis dar yra dalykų, kurie nustebina imantis naujo projekto?
Truputį keista, kad daugelį vis dar stebina, kai nemokamai atvežu sensorių ar atvykstu į ligoninę aplankyti. Pakviečiu į nemokamą diabetu sergančių vaikų susitikimą ar padedu pasikeisti insulino pompos kateterį. Nemokamai ieškau tinkamo žodžio paguosti. Bet už gyvenima juk niekas nemokėjom, belieka imt ir gyventi, taip ir su pagalba – tik imi ir džiaugiesi. Aš visa širdim mums visiems linkiu su džiaugsmu imti tas dovanas, nesistebint, kad visgi nieko nekainuoja, nes, kaip sakoma, brangiausi dalykai yra nemokami.
– Kokios tėvų ar vaikų reakcijos įstrigo širdyje labiausiai?
Labiausiai įsimintini atsiliepimai tų, kuriems buvo padovanotas pirmasis sensorius gyvenime, nepaisant to, ar liga diagnozuota ką tik, ar prieš keletą metų – vienareikšmiškai tėvai sensorius įvardina stebuklu. Kai kurie mažamečiai vaikai negali suvokti, kaip po tiek jau patirtų dūrių dabar pirštukai gali ilsėtis.
Prieš mėnesį cukriniu diabetu susirgusios dvimetės Kamilės mama rašė: „Ši didelė pagalba mums reiškia labai daug. Nors Kamilė be sensoriaus gyveno tik keletą dienų, jos pirštukai jau buvo skaudantys. Jie dar tokie mažyčiai! Kiekvienas dūris į tuos mažiukus pirštukus ir kruvina pagalvė… Bijau net pagalvoti apie gyvenimą be sensoriaus. Dabar galiu šimtus kartų per dieną įsitikinti, kad dukrai viskas gerai nesukeldama jai skausmo duriant. Šiandien mums tai prilygsta stebuklui!“
„Akcijos“ organizatoriai primena, kad I-ojo tipo cukrinis diabetas yra paveldima liga arba kasos darbo sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis jauname amžiuje. Sergančiojo būklę galima reguliuoti stebint cukraus kiekį kraujyje, tačiau visiškai išgydyti šios ligos kol kas neįmanoma. Kadangi liga yra pavojinga gyvybei, cukrų matuotis sergančiajam reikia ištisą parą kas keletą valandų. Šios ligos nereikėtų maišyti su II-ojo tipo cukriniu diabetu, arba cukralige, kurią dažnai sąlygoja netinkama mityba ar per mažas fizinis aktyvumas.
„Visi projektai, kuriuos inicijavau vienaip ar kitaip yra mano pačios labai išgyventi. Plaukus skutausi ne vienerius metus pralankiusi vaikus onkologiniuose skyriuose, išlydėjusi ne vieną pasveikusį namo ir su ne vienu visam atsisveikinusi, žinodama, kad ne plaukai puošia šiuos ir kitus vaikus, bet mūsų meilė ir rūpestis. Kiekvienas projektas gimė iš didelės meilės vaikams ir noro, kad būtų bent truputį lengviau gyventi ar sveikti“, – pasakoja Ieva ir savo pavydžiu kviečia prisijungti prie fondo iniciatyvų savo laiku, skleidžiant žinias ar savanoriška veikla padedant kitiems.
Daugiau informacijos apie I.Krivickaitės vykdomas iniciatyvas bei gerumo fondo „ne apie mane“ veiklą rasite neapiemane.lt.
