Viktorija Kunauskaitė: „Įsimylėti Jurgį? Nemanau...“
Amžius: 20 metų
Gyvenamoji vieta: tėvų namai Vievyje ir studentų bendrabutis Vilniuje
Studijuoja: VGTU verslo vadybą anglų kalba. Antras kursas
Šoka: nuo 10 metų
Laimėjimai: Lietuvos jaunimo dešimties šokių čempionė, dukart Lietuvos jaunimo standartinių šokių vicečempionė, šeštoji vieta pasaulio jaunimo (iki 19 m.) dešimties sportinių šokių čempionate (2006)
TV patirtis: 2007 metais projekte „Šok su žvaigžde!“ dalyvavo su aktoriumi Leonardu Pobedonoscevu
Šeimyninė padėtis: netekėjusi. Draugo neturi
Ūgis: 166 cm
Svoris: 50 kg
„Jurgis iš pradžių žadėjo: „Galėsi man sakyti viską, kritikuoti, barti už klaidas! Aš tau net botagą padovanosiu: galėsi mane varinėti... Nė žodeliu neatsikalbinėsiu!“ Aišku, pamažu ir atsikalbinėti ėmė... Gerai, kad jis priima kritiką, girdi, kokių klaidų daro. Bet būna ir juokinga, ir pikta, kai už kiekvieną klaidą atsiprašinėja“, – apie šiame projekte tekusį partnerį architektą Jurgį Jurevičių pasakoja šokėja Viktorija Kunauskaitė.
Iškart po pasirodymo tiesioginiame eteryje šeštadieniais Viktorija stengiasi savo šokių partnerio nebarti ir nekritikuoti. „Nereikia nei sau nuotaikos gadinti, nei jam. Kaip paskui važiuosime linksmintis į klubą su visais? Ir kas iš to, kad pasakysiu moralą – nieko juk nebepakeisi. Jeigu ir užsimenu apie klaidas, nepadarytus judesius, tai ne po šeštadienio eterio, o kai kitą savaitę vėl repetuojame. Ruošimės naujam šokiui, tada kaip pavyzdį ir priminsiu“, – savo auklėjimo metodą dėsto mergina. Neslepia, kad šokiai su nepatyrusiu partneriu reikalauja kur kas daugiau energijos ir atsakomybės. „Atsakinga esi ne tik už save, bet ir už tai, kad jis viską padarytų kuo geriau. Dar nuolat turi drąsinti, kad nebijotų. Aš buvau pratusi prie konkursų, netgi turėjau dalyvavimo tokiame projekte patirties, todėl man taip baisu nebuvo. O Jurgiui – dviguba baimė. Turiu stovėti už du, – pasakoja Viktorija. – Žinoma, yra ir pliusų: su tokiu partneriu nuolat ieškai naujų judesių, kompozicijų. Ieškai savęs. Konkursuose svarbu tik stengtis techniškai kuo geriau atlikti savo darbą, o televizijos projektui reikia ir temos, ir specialios choreografijos. Čia reikia daryti šou. Užtat yra proga išbandyti save naujose srityse.“
Repeticijų salėje ne kasdien klojasi sklandžiai: „Prisimenu, turėjome šokti fokstrotą. Man jis – nemėgstamiausias, sunkus. Ir Jurgiui neišeina. Jis nervinasi, aš nervinuosi. Salėje – tyla. Spengianti, įtampos kupina tyla. Norime išsirėkti, bet laikomės. Būna akimirkų, kai susibarame, išsivaikštome po skirtingus kampus, išgeriame vandens, nusiraminame: na, ką, toliau šokame... O būna, kad ištisai juokiamės.“
Jurgis kartą žurnalistams prisipažino, kad mielai su Viktorija nueitų į kavinę, artimiau susipažintų... Bet taip nė karto iki šiol ir neišsirengė, nes trūksta laiko. „Mūsų susipažinimas ir apsitrynimas vyko tik repeticijų salėje, – neslepia ir Viktorija. – Ar galėčiau įsimylėti Jurgį? Nemanau, nes mūsų charakteriai skiriasi. Kartais vienas kitam juokais taip ir pasakome: „Na, jau su tavimi gyventi – neduok Dieve...“ Draugo neturinti mergina tikina, kad visi šokėjai tradiciškai susitikę pasibučiuoja, apsikabina. Svetimiems atrodo, kad tai reiškia ką nors daugiau nei draugiškumą. „Dalyvavau jau dviejuose projektuose, taigi turėjau du šokių partnerius. Prieš tai aštuonerius metus šokau su profesionaliu šokių partneriu. Ir dabar dar su vienu stojau į porą. Taigi iš viso turėjau keturis šokių partnerius, bet nė su vienu nebuvo nieko daugiau nei darbas, – neslepia mergina. – Taip, šokių pasaulyje susiporavusiųjų daug, bet man tas nelimpa... Manau, kad tokioms poroms kur kas sunkiau: susipyksti šokių aikštelėj, kaip tada elgtis grįžus namo? Kaip gyventi?“
Kol diskutuojame, prie mūsų stalelio kavinėje prieina padavėja ir priešais Viktoriją pastato taurę balto tiršto gėrimo: „Čia jus vaišina du berniukai.“ „Du berniukai? Gal Jurgis ir Justas? – perklausia mergina ir pati sau patvirtina. – Tikrai jie bus. Mes prieš tai sėdėjome kitoje kavinėje, šnekėjomės. Pasakiau, kad eisiu interviu duoti. Matyt, pamatė, kur sėdžiu...“ Tai gal vis dėlto tai ką nors reiškia? „Ne, tikrai ne! – juokiasi ir paragauja gėrimo. – Net neabejojau, kad čia – kefyras! Kaip tik jiems neatsargiai leptelėjau, kad esu stora. Tai juokaudami užsakė man kefyro!“
Viktorija jau buvo poruojama kone su visais projekto dalyviais vaikinais, bet ji tikina taip nė vieno ir neįsižiūrėjusi. „Ir nemanau, kad jau įsižiūrėsiu... – juokiasi. – Visi čia susirinkę – trenkti žmonės. Aišku, gerąja prasme. Ir mūsų santykiai – tik draugiški.“ Gal kas nors daugiau vyksta naktiniame klube, į kurį visi važiuoja po pasirodymų šeštadienį? „Oi, ten šimtus kartų susimainome poromis: pašoki tai su vienu, tai su kitu... Nuo vienuolikos ryto renkamės televizijoje, repetuojame, ruošiamės, laukiame pasirodymų, tada – rezultatų. Taip – iki dešimtos vakaro. Atrodo, jėgų jau neėra, bet projektui pasibaigus tarsi antrasis kvėpavimas atsiranda: važiuoji į klubą ir linksminiesi iki paryčių. Sekmadienį atsigauni, o pirmadienį viskas iš naujo – ruoštis kito šeštadienio laidai.“
 |
| Gedimino Žilinsko nuotrauka/Eglė Straleckaitė |
Eglė Straleckaitė: „Mes su Mariumi – labai skirtingi“
Amžius: 17 metų. Vienuoliktokė
Gyvenamoji vieta: Kaunas
Šoka: nuo 7 metų
Laimėjimai: C klasės lotynų ir standartinių šokių reitingo nugalėtoja (2008). B klasės lotynų šokių reitingo nugalėtoja
Šeimyninė padėtis: netekėjusi. Draugo neturi.
Ūgis: 162 cm
Svoris: 50 kg
Vienos Kauno mokyklos vienuoliktokė Eglė Straleckaitė galėtų girtis turinti ir savo gerbėjų sukurtą interneto tinklalapį, ir sulaukianti nuoširdaus klasės draugų bei mokytojų palaikymo. Tačiau su krepšinio treneriu, grupės N.E.O. dainininku Mariumi Kiltinavičiumi televizijos projekte pasirodžiusi Eglė tikina ypatingo dėmesio nepajutusi. „Populiariausia mokyklos mergina? Nežinau, aš mokausi, šoku, ir viskas. Džiaugiuosi, kad mano mokytojai tokie supratingi, o bendraklasiai kasdien mokykloje pasitinka su šypsena“, – neslepia. Kaip susidoroti su užgriuvusiu dėmesiu, ji nesimokė ir iš garsaus savo šokių partnerio. Iš Mariaus, tiksliau, iš jųdviejų santykių, Eglė sako kaupianti bendravimo pamokas: „Kai bendrauja du žmonės, konfliktų, nuomonių susikirtimo neišvengsi. Visą gyvenimą tenka mokytis bendrauti. Šis periodas toks, kad per savaitę turbūt daugiausia laiko praleidžiu su Mariumi. Mes tikrai labai skirtingos asmenybės, bet mokausi prisitaikyti, per daug nekonfliktuoti. Anksčiau aš nenutylėdavau, viską išsakydavau, o dabar tampu kur kas tolerantiškesnė... kai reikia, patyliu... Mokausi bendrauti.“
Eglė neslepia, kad projektui gerokai įpusėjus jųdviejų su Mariumi santykiai nebėra idealūs. „Tapome dviem žmonėmis, kuriems nori nenori tenka matytis kasdien bent po kelias valandas. Iš pat pradžių buvo paprasčiau: ateidavome, dirbdavome, pajuokaudavome, išgerdavome arbatos... O dabar prisideda nuovargis. Kartais nesutariame...“
Poruoti juos pradėjo nuo pat projekto pradžios. Juo labiau kad Marius nuo savo šokių partnerės nenuleido nei žvilgsnio, nei rankų... „Ne tik žurnalistai, net draugai, kurie mane pažįsta ir supranta, kad nieko tarp mūsų su Mariumi negalėtų būti, klausinėjo ir tardė. Iki šiol tenka neigti ir neigti... – atsidūsta mergina. – Manau, kad Mariaus tikrai negalėčiau įsimylėti, nes jis – ne mano skonio žmogutis. Galėtume būti tik bičiuliai. Mes labai skirtingi: aš į gyvenimą žiūriu konkrečiau, giliau. Stengiuosi padaryti tai, ką užsibrėžiu. O užsibrėžiu gana daug. Tuo tarpu Marius gyvena šia diena. Kartais net pavydžiu jam tokio nerūpestingumo, savotiškos laimės. Jis beveik neišgyvena dėl nesėkmių. Aš kitokia: jeigu kas nesiseka, apmąstau ir stengiuosi, kad kitą kartą taip nebenutiktų.“ Be to, mergina įsitikinusi, kad per daug gilūs santykiai trukdytų dirbti, todėl nuo pat pradžių nustačiusi tam tikras ribas. Nebuvo nei susitikimų kavinėse, nei pasimatymų kine...
Ir apskritai širdies reikalai jos šiuo metu nejaudina, nes tam neturi laisvo laiko. Laiko ji neturi net savo taip mėgstamam sportui: „Jeigu tik galiu, ryte ar vakare išeinu pabėgioti. Jeigu ilgiau nesportuoju, atrodo, gyvenimo džiaugsmo nebelieka. Visa mūsų šeima – sportiška: devyneriais metais vyresnis brolis – futbolininkas, tėvelis – bokso treneris, mama – sportinės aerobikos šokėja.“ Merginai visai ne motais, kad projekto komisijos nariai kartais pašmaikštauja dėl apvalių jos kūno formų. „Aš – paauglė, todėl mano formos nori nenori yra šiek tiek apvalesnės. Retai merginai jos figūra atrodo ideali, bet žinau, kad maniškė dar keisis, todėl stengiuosi galvos tokiais dalykais neaudrinti. Be to, iš vaikinų apie savo figūrą sulaukiu labai palankių komentarų...“
 |
| Gedimino Žilinsko nuotrauka/Gintarė Slausgalvienė |
Gintarė Slausgalvienė: „Iš Liudo mokausi vaidybos“
Amžius: 24 metai
Gyvenamoji vieta: Kaunas
Šoka: nuo 6 metų
Dirba: šokių mokytoja
Laimėjimai: penkis kartus iš eilės Lietuvos dešimties šokių čempionatų nugalėtoja (2004–2008). Dukart Europos čempionatų pusfinalininkė. Europos dešimties šokių taurės varžybose – ketvirtoji vieta
Šeimyninė padėtis: ištekėjusi. Vyras – šokėjas Tomas Slausgalvis
Ūgis: 163 cm
Svoris: 47 kg
„Nuo ko dabar pradėti?“ – pagalvojau, kai pirmą kartą pamačiau Liudą, – prisimena su operos solistu Liudu Mikalausku į porą stojusi Gintarė Slausgalvienė. – Tai – toks iššūkis ir išbandymas! Atrodo net neįtikėtina, kad gali paimti ir per tokį trumpą laiką žmogų išmokyti šokti. Kai sustoja du profesionalai, pasakai figūros pavadinimą ir abu supranta. Lieka tobulinti tik smulkmenas. O čia – viskas kitaip. Bet pliusas, kad tobulėji kaip šokių trenerė. Matydama rezultatą džiaugiuosi. Jeigu šokis pavyksta, įgaunu dar daugiau pasitikėjimo savimi.“ Tiesa, ir Gintarė turi ko pasimokyti iš Liudo: pirmiausia – vaidybos. „Jis turi daug sceninės patirties, moka suvaidinti kiekvieną situaciją. Po vieno šokio komisija iškritikavo, kad prastai suvaidinau savo heroję. Nuo tada pradėjau klausytis Liudo pastabų ir pasiūlymų.“
Pora gerai sutaria, iki šiol didelių barnių ar durų trankymų pavyko išvengti. Gintarė neslepia, kad labai naudinga, kai per repeticijas būna kas nors trečias: pavyzdžiui, jos vyras Tomas arba tėvai šokių treneriai Liudmila ir Vytautas Bankauskai. Net jeigu Liudas būna vienos nuomonės, Gintarė – kitos, trečias žmogus pasako, ką apie tai mano, ir piktų ginčų net nebekyla.
„Jeigu apie simpatijas klaustumėte laisvos moters, gal ir atsakytų. Bet aš – ištekėjusi, todėl apie tokius dalykus nesvarstau. Žinau tik kad Liudas skiriasi nuo mano Tomo ir kadangi aš labai myliu savo vyrą, apie kitą negalvoju“, – šypsosi vos kiek daugiau nei prieš metus už šokių partnerio Tomo ištekėjusi Gintarė. Jųdviejų meilė užgimė prieš maždaug septynerius metus vasaros šokių stovykloje. Gintarė ir Tomas pirma pradėjo draugauti ir tik po kurio laiko sustojo į porą. Ar vyras nepavydi matydamas ją kito glėbyje? „Oi, tikrai ne! Nėra ko pavydėti ir priekaištauti. Mūsų su Liudu choreografijos paprastutės: glėbyje vienas kito nuolat nelaikome ir meilės didžiulės nevaidiname... Be to, Tomas pats šitame projekte dalyvavo su dainininke Nijole Pareigyte. Ir aš jokių priekaištų neturėjau. Gal tik burbtelėdavau, kad negrįžta iš Vilniaus, kad lieka repetuoti. Bet dėl šokių nuolat tenka aukotis“, – svarsto moteris. Visas jų su vyru gyvenimas sukasi aplink šokius: net grįžę namo vakarais dar ilgai kalbasi, kaip sekėsi treniruoti, kas laukia šeštadienį, kokią temą rinksis... „Kol neiškrito su Nijole, Tomas nuolat su manimi tarėsi.
Sugalvoja kokį judesį, pabando su manimi padaryti. Neišeina. Gerai, tada kitą... Aš irgi sugalvoju ką nors mums su Liudu, parodau Tomui“, – pasakoja Gintarė. Dūsauti, kaip blogai partneris šoka, nė vienam nereikėjo: „Geri partneriai mums abiem su Tomu buvo tekę. Nijolė šoko puikiai. Ir Liudas, būdamas ne profesionalas, pasiekė labai gerų rezultatų.“
 |
| Gedimino Žilinsko nuotrauka/Justina Žemaitytė |
Justina Žemaitytė: „Su Gyčiu – lygiaverčiai partneriai“
Amžius: 23 metai
Šoka: nuo 8 metų
Gyvena: Kaune
Laimėjimai: Lietuvos Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionato nugalėtoja (2009), daugelio tarptautinių varžybų prizininkė, nugalėtoja
Šeimyninė padėtis: turi draugą
Ūgis: 158 cm
Svoris: 40 kg
„Gerai, kad Gyčiui šokiai nesvetimi, – projekte tekusiu partneriu – aktoriumi Gyčiu Ivanausku – džiaugiasi šokėja Justina Žemaitytė. – Man buvo lengviau nei kitoms projekto dalyvėms, nes nereikėjo pradėti mokyti nuo nulio. Su Gyčiu mes – beveik lygiaverčiai partneriai: aš rūpinuosi mūsų technika, žingsneliais, o jis šokiui prideda meno, išreiškia nuotaiką, mintį.“
Jų repeticijų salėje barnių ir ginčų nebūna. Jeigu kuris nors ateina prastos nuotaikos, stengiasi vienas kitą pralinksminti: ne liūdėti juk susirinko, o šokti ir gerai praleisti laiko. Justina neslepia iš Gyčio gaunanti labai didelę gerų emocijų ir nuotaikos dozę. „Tai, kad šiuo metu esu ne tik šokėja, bet ir mokytoja, suteikia daug pasitikėjimo savimi. Kitaip nesugebėsi savo turimo žinių bagažo perduoti kitam. O iš Gyčio semiuosi aktoriaus meistriškumo. Mums, šokėjoms, to labai trūksta“, – neslepia mergina.
Aišku, jųdviejų su draugu namuose vyraujanti tema – šokiai. Justinos draugas jau taip įpratęs, kad kito glėbyje matydamas mylimą merginą net pavydo scenų nekelia. „Jis stengiasi mane palaikyti, šeštadieniais atvažiuoti į televizijos studiją ar bent jau pažiūrėti laidą per televizorių. Jeigu ir pavydi, man to neparodo“, – šypsosi mergina.
Prasidėjus projektui gyvenimo tempas taip pagreitėjo, kad Justina prisipažįsta iki šiol nemačiusi nė vienos „Šok su manimi“ laidos. Jeigu randa laiko, tik internete pažiūri savo poros šokių kartojimą: „Analizuoju klaidas, mokausi. Aišku, pro akis nepraslysta ir kuri suknelė labiau tiko, kokios šukuosenos daugiau nedaryti... Išvaizda, įvaizdis – labai svarbu. Juk šokis susideda iš kelių pagrindinių dalykų: muzikos, judesių ir įvaizdžio. Jeigu bent vieną komponentą praleisi, nieko neišeis. O mes su Gyčiu norime kiekvieną šeštadienį būti originalūs ir išskirtiniai.“
