M.Jašinskytė tapo penktadieninės TV3 laidos „Kaip ant delno“ vedėja, pirmoji serija pasirodė šį penktadienį. Moteris prisipažįsta, kad būti laidos vedėja – išties įdomi patirtis.
„Tai labiau laidelė, nes trunka vos 10 minučių, tačiau man ji labai miela. Ne tik todėl, kad esu jos vedėja, tačiau ir dėl to, kad laida yra apie visoje Lietuvoje įgyvendintus ES projektus. Su kūrybine komanda važinėjame po įvairias šalies vietas – nuo didmiesčių iki mažiausių kaimelių ir susipažįstame su rekonstruotais dvarais, muziejais, bibliotekomis ir kitomis vietomis. Esu keliautoja, kuri išmaišė pusę pasaulio, tačiau tik šios laidos dėka gavau galimybę pirmą kartą patyrinėti Lietuvą. Aplankiau daugybę jaukių vietų, kurios tik dar kartą įrodo, kad Lietuva turi labai daug ką pasiūlyti ir piliečiams ir turistams“, – sakė Žmonės.lt kalbinta Milana.
M.Jašinskytė teigė, kad jaudinasi prieš kiekvieną laidos filmavimą, tačiau kaskart jaučiasi vis tvirčiau. „Vedėjos darbas – tai viena iš tų sričių, kurią norėjosi išbandyti. Nedrąsu prieš kiekvieną įrašą, tačiau su kiekviena laida pasitikėjimas auga, atsiranda įdirbis ir patirtis. Manau, po truputi tobulėju. Džiaugiausi ne galimybe tiesiog būti kadre, o galimybe dirbti įdomiame projekte“, – patikina pašnekovė.
Prieš kameras – ne pirmąkart
Projekte „Šok su manimi“ 2013-aisiais Milana kartu su sporto žurnalistu Mindaugu Rainiu tapo nugalėtojais, todėl kameros jai – ne naujiena.
„Prieš kameras tenka stoti jau ne pirmą kartą. Nors „Šok su manimi“ projekte kalbėti daug neteko, tačiau jau tada apsipratau su darbu prieš kamerą. Kiek kitoks, bet mano, kaip vedėjos, debiutas įvyko pernai, kai tapau „Vilnius Dance Festival“ renginio apžvalgininke. Festivalio laidas tiesiogiai transliavo internetinė televizija, todėl teko ne tik susidoroti su žurnalistiniu darbu, bet ir atlaikyti tiesioginio eterio įtampą“, – atviravo M.Jašinskytė.
Milana džiaugėsi, kad tobulėti jai, kaip laidos vedėjai, padeda ir gera bei kantri komanda: „Man pasisekė, kad redaktorė Rūta Lukoševičiūtė draugiška ir kantri, nors kartais tenka tekstą kartoti keletą kartų, kol jis nuskamba raiškiai ir su tinkama tonacija. Tačiau su kiekvienu kartu, manau, tobulėju, nors priekaištų sau vis dar randu“, – kuklinosi M.Jašinskytė.
