„Norėjome kuklių, jaukių, smagių vestuvių“, – 15min sakė D.Žebrauskas. Mylimąją po bene dvejų metų draugystės jis vedė šeimos ir tik pačių artimiausių draugų akivaizdoje.
Jaudinančios ceremonijos nepraleido ir aktorė Ilona Balsytė – nuotakos Ievos mama.
„Jei tik būtume galėję, būtume dviese, tik su keliais liudininkais išvykę prie jūros ir susituokę. Bet nelengva su Santuokų rūmais dėl tokių dalykų sutarti... Todėl nedidelę ceremoniją surengėme čia“, – 15min pasakojo šokėjas.
Trankios šventės nenorėjo nei jis, nei Ieva – simboliškai pabuvo su tais, kam jųdviejų džiaugsmas rūpi. Vakarop, tikino, gal dar kur pašvęsti nukaks, bet tik jei bus geras oras...
„Kam reikalinga puota? Dažniausiai, kad tėvai, giminės galėtų pasirodyti kitiems, pasigirti. Bet juk tai mudviejų šventė... Nesinori taškytis pinigais žinant, kad paprastai tave retai kas prisimena, bet kai yra galimybė už dyką pašvęsti, tada jau visi greit susirenka. Užtat draugams ir sakėme: jei norite – atvažiuokite pasveikinti. Tai vėliau kada pas vienus, pas kitus užsuksime ir atšvęsime. Nejaukiai jaustumėmės, jei mūsų vestuvės būtų didelė puota“, – svarstė D.Žebrauskas.
Dieną po vestuvių jaunavedžiai patrauks medaus mėnesio. Tik neatskleidžia, kur: „Keliausime ten, kur, galima sakyti, praleidome pirmąją savo vasarą. Ten pradėjome bendrauti, užsimezgė pirmasis didesnis ryšys. Be to, vasarą geriausia atostogauti Lietuvoje. Net jei ši vasara ir nekokia... Bet nėra blogo oro – yra blogi drabužiai. Išvykstame dešimčiai dienų.“
Mylimąją Ievą D.Žebrauskas vedė praėjus vos keliems mėnesiams po sužadėtuvių. Šokėjas stebisi, kaip dažnai aplinkiniai kelią versiją, kad jiedu laukia šeimos pagausėjimo, – neva todėl skuba. Visgi paklaustas apie vaikus šypsosi: „Esu labai pragmatiškas... Abu su Ieva nusprendėme, kad pirma susituoksime, o po to jau planuosime vaikus. Bus mažiausiai du. Vienas vaikas auga kaip egoistas, o dviese išmoks dalintis. Taip turi būti!“
Suvedė šokių salė
D.Žebrausko ir I.Sakalauskaitės meilės istorija bent iš pirmo žvilgsnio primena filmą.
„Prieš porą metų ji pradėjo mokytis šokti – ėmė lankyti pamokas suaugusiųjų grupėje, kur žmonės ateina pašokti savo malonumui, po darbo. Tiesa, pažįstami buvome jau anksčiau – susipažinome prieš kokius ketverius metus. Tačiau jai pradėjus lankyti šokius ėmėme bendrauti ir... laba diena. Vieną dieną išvykome į Paryžių ir ten viskas išsisprendė“, – pasakoja jaunavedys.
Sako, būtent Prancūzijoje suprato, kiek daug jam Ieva reiškia: „Mes susitikinėjome. Ieva pasiūlė nuskristi į Paryžių. Ėmėm ir nuskridom... Ten buvo daug įdomių dalykų, o grįždami atgal pavėlavome į lėktuvą. Tokiais atvejais žmonės visad susinervina, visko nutinka... Bet būtent ten ir tada supratau, kad Ieva – tas žmogus, dėl kurio noriu keisti save labai labai stipriai. Supratau, kad jei kada ją prarasiu, gailėsiuosi visą savo gyvenimą, būsiu visiškas kvailys... Todėl grįžus dalykai ėmė dėliotis labai rimtai.“
Dėliojosi taip rimtai, kad pavasarį, kovo mėnesį, D.Žebrauskas ryžosi pasipiršti.
„Išvažiavome į Romą. Tuo metu galvojau, kad jei šio žingsnio nežengsiu dabar, tai, matyt, nežengsiu niekada gyvenime... Ieškojau vietos, kur geriausia būtų pasipiršti – vienur, kitur... Galop nusprendžiau, kad jei nerasiu, lėktuve atgal pasiryšiu. Neprireikė. Esu kuklus žmogus – man nesinori žaisti visokių žaidimų. Nuėjome į tokią pilį, leidosi saulė, matėsi Vatikanas. Pasivaikščioję po pilį aptikome kavinukę su nuostabiu vaizdu pro langelį. Atsisėdome ir... viskas gražiai „išplaukė“, – pasakoja D.Žebrauskas.
Vestuves pora suplanavo greitai: „Kada jauti, kad tai tas žmogus, kokio velnio tempti gumą? Jeigu jau pasipiršau, tai ir kitą dieną galiu vesti. Nesuprantu tų, kurie susižada ir dvejus, trejus ar dešimt metų ieško progos susituokti. Manau, tokia proga niekada neateis.“
