Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Šokėjo Olego Staniulionio gedintis Kęstutis Baranauskas atskleidė jo mirties priežastį

Dėl garsaus šokėjo, hiphopo čempiono Olego Staniuliono mirties liūdi jo artimieji, mokiniai ir draugai. Tarp jų – žinomas choreografas Kęstutis Baranauskas. Su portalu Žmonės.lt pasidalijęs prisiminimais, geras Olego bičiulis atskleidė ir jo mirties priežastį.
Olegas Staniulionis, Kęstutis Baranauskas
Olegas Staniulionis, Kęstutis Baranauskas / Asmeninio archyvo, BNS nuotr.

K.Baranauskas portalui Žmonės.lt pasakojo, kad su O.Staniulioniu susipažino dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Olegas tuo metu jau buvo įkūręs grupę „Beat Street“.

„Tai buvo legendinė lietuvių šokėjų grupė, kuri pasirodydavo didžiausiose arenose su Laima Vaikule ir Borisu Moisejevu. Tikrai didžiulis pasiekimas lietuvių komandai. Ir šiaip jie buvo išskirtiniai, naudojo ir gatvės, ir ne gatvės technikas. Buvo tikri šoumenai.

Jie kažkada teisėjavo, kai aš šokau go-go šokėjų konkurse Klaipėdoje. Ir mane prastai įvertino, bet po renginio pasišnekėjome ir pasakė – matėme, kad tu gali daugiau, bet to neparodei, dėl to mes tave išmetėme. Tokia buvo pirma pažintis, tai buvo gal 1995 metai“, – prisiminęs šypsojosi K.Baranauskas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Olegas Staniulionis ir Rūta Ramanauskaitė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Olegas Staniulionis ir Rūta Ramanauskaitė

Vėliau Kęstučio ir Olego keliai buvo išsiskyrę. Tačiau galiausiai gyvenimas juos vėl suvedė – K.Baranauskas pakvietė O.Staniulionį vadovauti jo šokių studijos „F.U.“ filialui Vilniuje. Šis gyvavo porą metų, o tuomet, maždaug 2007-aisiais, Kęstutis pasiūlė Olegui atvažiuoti į Kauną.

„Ten labai glaudžiai, draugiškai bendravome. Vienas geriausių mano draugų, su kuriuo daug metų praleidome“, – tikino pašnekovas.

Deja, anot K.Baranausko, vėliau O.Staniulionis susirgo cukriniu diabetu ir maždaug prieš pusantrų metų išvyko gyventi į Vilnių – ten po mamos mirties jam buvo likęs butas. Tuomet vyras atsiribojo ir nuo šokių pasaulio.

„Jis anksčiau buvo labai aktyvus ir užsispyręs žmogus, o susirgęs suprato, kad nebegali daryti tų dalykų, kuriuos darydavo kasdien. Bet buvo labai išdidus ir nenorėjo iš nieko jokios pagalbos, ją visada atmetinėjo. Būdavo, skambini ir sako – man nieko nereikia, viskas gerai. Bet jam nebuvo gerai“, – įsitikinęs K.Baranauskas.

Kęstutis Baranauskas / Teodoro Biliūno / „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Kęstutis Baranauskas / Teodoro Biliūno / „ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Po to, kai bičiulis išvyko į Vilnių, Kęstučio ryšys su juo taip pat nutrūko.

„Maždaug pusantrų metų su juo nebendravau, neturėjau jokio kontakto, nes telefoną pasikeitė, o feisbuko neturėjo. Bandžiau ieškoti, bet kaip surasti žmogų, kai jis neturi feisbuko?“ – apgailestavo pašnekovas.

Šokėjo dukra K.Baranauską informavo, kad jos tėvas mirė sustojus širdžiai.

„Širdis sustojo jau Antakalnio ligoninėje. Jo diabetas stipriai progresavo, tai, manau, ligoninėje ne šiaip sau gulėjo“, – portalui Žmonės.lt sakė K.Baranauskas.

Choreografas pridūrė, kad O.Staniulionio mirtį lydį vienas įdomus sutapimas.

„Vienas mūsų senas draugas iš Latvijos parašė – Olegai, tu būtum ne tu, jei nepasirinktum tokios datos mirti. Nes tą pačią dieną gimė Michaelas Jacksonas. Tai, sako, dabar galėsite daryti ten gerą šou“, – juokėsi Kęstutis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olegas Staniulionis ir Rūta Ramanauskitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olegas Staniulionis ir Rūta Ramanauskitė

Paklaustas, kokį Olegą prisimins, K.Baranauskas išskyrė du jo mėgtus posakius.

„Ryškiausias jo žodis – „plastmasė“. Tai, kas netikra. Tai liečia ir šokėjus, kurie nejausdami šokio šoka, ir žmones, kurie bando save gražinti kaip nors chirurgiškai ar dar kažkaip. Jis tai įvardindavo vienu žodžiu – plastmasė. Pamato kažką netikro ir sako – tai yra plastmasė.

O kitas firminis pasisakymas buvo, kai vaikai ruošiasi pasirodymui, pavyzdžiui, pasaulio čempionate, ir mato, kad labai gerai šoka komanda iš Danijos, Vokietijos ar dar kokios šalies. Ir tada mūsų vaikai pradeda – vajėzau, pažiūrėkit, kaip jie šoka. O Olegas sako – klausykit, jie turi dvi kojas, dvi rankas ir viena galvą, taip pat kaip ir jūs“, – į smagius prisiminimus grįžo Kęstutis.

Baigdamas pokalbį su portalu Žmonės.lt, K.Baranauskas atsiduso: „Visi mes ten nueisime (mirsime – red. past.). Draugas buvo tikrai geras – tuo metu, kai gyveno Kaune, geriausias. Bet gyvenimas yra gyvenimas.“

Žmonės.lt primena, kad Olegas Staniulionis buvo Pasaulio hiphopo čempionas, projektų „Šok su manimi“ dalyvis ir „Tu gali šokti“ choreografas.

„Nuo mažens norėjau šokti sportinius šokius. Su pavydu stebėdavau šokėjus. Būdamas devynerių vienas, be mamos, nuėjau į pramoginių šokių būrelį – deja, manęs nepriėmė. Taip pasirinkau gatvės šokius, o sportiniai šokiai liko tarsi nepasiekiama svajonė“, – anksčiau yra sakęs O.Staniulionis.

2006-ųjų hiphopo pasaulio čempionate drauge su kolegomis iš Lietuvos Olegas laimėjo Pasaulio čempionų titulą. Hiphopo šokėjas dvejus metus dirbo Boriso Moisejevo komandoje Maskvoje.

Apie O.Staniulionio mirtį ketvirtadienį, rugpjūčio 29-ąją, pranešta Kauno šokių studijos „F.U“ feisbuko paskyroje. Pateiktos ir atsisveikinimo detalės.

„Šiandien, tokią saulėtą vasaros popietę, amžino atilsio išėjo Olegas Staniulionis. Savo talentu dalinęsis su daugeliu Lietuvos šokėjų, jis paliko reikšmingą žymę Lietuvos šokių pasaulyje. Paskutinį kartą pagerbti ir atsisveikinti su Olegu galėsite rugpjūčio 31d. nuo 15 val. Vilniaus laidojimo namuose, adresu Sietyno g. 14, Vilnius.
Asmeniniu Olego prašymu – gėlių neneškite“, – rašo šokių studija „F.U“.

Šiandien, tokią saulėtą vasaros popietę, amžino atilsio išėjo Olegas Staniulionis. Savo talentu dalinęsis su daugeliu...

Posted by "F.U. Studija" on Thursday, August 29, 2024

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos