Šokti pradėjo būdama trejų
Turbūt atrodytų neįprasta išgirsti Lietuvos gatvėse skambantį originalų Niujorko džiazą ar bliuzą, pagal kurį iš tolumos būtų girdimi ir šokių žingsneliai. Visgi šis atminimas Vilniaus gatvėse gyvas, o prie jo gyvasties stipriai prisideda ir pati Austėja.
To net nenutuokdama, ji link džiazo pradėjo eiti dar būdama visai maža mergaite. Trejų pradėjo šokti pramoginius šokius, o padariusi pertrauką, 15-os atrado lindihopą.
„Labai norėjau ką nors veikti ir taip atradau šį šokį. Sužinojau, kad moksleivių rūmuose rengiamos lindihopo pamokos. Tuo metu nežinojau apie šį šokių stilių, bet nuėjusi pabandžiau ir užsikabinau. Taip iki šiol šoku“, – šypteli Austėja.
Pirmas įspūdis ją labai nudžiugino – pateko į aplinką, kuri buvo entuziastinga. Tiek mokytojai, tiek mokiniai moterį palaikė, tad netrukus ji drąsiai įsisuko į naujo šokio pasaulį. Nors sunkiosios pusės Austėja nematė, tačiau buvo akimirkų, kai dėl dvejonių norėjosi viską mesti.
„Man atrodo, kad su viskuo taip būna. Esu padariusi pertraukų, nes tai buvo ne tik hobis, bet ir darbas. Pradėjau vesti pamokas, keliauti su šokiais. Bet atėjo momentas, o gal viena iš gyvenimo kryžkelių, kai pagalvojau, ar tikrai noriu tuo užsiimti“, – prisimena ji.
Šokis tapo ne tik hobiu, bet ir darbu
Tačiau minėtas momentas buvo trumpalaikis, netrukus Austėja visiškai susitelkė į lindihopą. Dabar ji apie šokį pasakoja su dar didesne aistra ir primena, kad tai, ką matome svingo ir džiazo pavidale, susikūrė prieš 100 metų afroamerikiečių bendruomenėse.
„Visi jie turi tas pačias idėjas, galbūt truputį skiriasi muzika, bet vis tiek viskas kilo iš tų laikų. Ir nepasimetu tarp šių stilių, kiekvieną išbandau. Esu paragavusi ir gatvės šokių, nes viskas ir taip kyla iš to pačio puodo. Na, kartais būna pasimetimų, tačiau viskas paaiškėja ir atsiskleidžia“, – tikina ji.
Daugiau Austėjos Žalalytės nuotraukų – galerijoje:
Ji mano, kad šiam šokio stiliui padeda ne tik išskirtinė apranga, bet ir muzika. Kuri, anot Austėjos, įkvepia toliau kurti.
„Turbūt džiazo šokių nešoksi, jei nemėgsti šios muzikos. Aš labiau mėgstu ankstesnįjį džiazą, šokamąjį. Kai išgirstu gyvą džiazą ar Lietuvoje esančių grupių atliekamą muziką, tai iškart daugiau noriu šokti“, – sako ji.
Tiems, kurie mielai išmoktų kelis džiazo šokio žingsnelius:
Dviejose šokių studijose mokytoja dirbanti Austėja teigia, kad kol kas nesvarsto įsirengti savo studijos. Nors laikytų tai įdomia patirtimi, tačiau jai mieliau patinka išlikti bendruomenės dalimi, kurioje gali mokyti džiazo, svingo šokių.
„Reikia nepamiršti, kad Vilnius ir apskritai Lietuva yra ganėtinai maža. Norisi plėsti bendruomenę, o ne atsiskirti ir sukurti kažką savo. Turime mokytojus, komandas. Nesinori jų palikti. Galėčiau nebent pati kaip koks brendas į užsienį orientuotis, bet tik tiek“, – 15min kalbėjo A.Žalalytė.
Dėl pandemijos sumažėjo susidomėjimas lindihopu
Šokėja pastebi, kad ir tas bumas, deja, šiuo metu nėra labai didelis. Vienu metu lindihopą norėjo išmokti daugybė žmonių, tačiau dėl kilusios pandemijos, anot Austėjos, šis skaičius dvigubai sumažėjo.
„Žmonių vis atsiranda, nes kai kurie išsikvepia ir džiaugiasi šio stiliaus specifika. O mes sukuriame atmosferą, kurioje galima jaustis laisvai, viskas pastatoma ant improvizacijos. Lieka tik mėgautis šokiu. Todėl galiu pasakyti, kad tai tikrai nėra pamirštas šokių stilius“, – tikina ji.
O ir šokio žingsnelius mokiniai išmoksta pakankamai greitai – Austėja sako, kad viskas priklauso nuo ritmo pajautimo.
„Jei pradedi daugiau muzikos klausytis, pastoviai praktikuotis, pagauni pagrindinius žingsnelius, tai ateina džiazo pojūtis. Kaip ir sakiau, šokis paremtas improvizacija, laisve, tai aš kaip mokytoja stengiuosi sukurti jaukią ir saugią aplinką, kad kiekvienas šokėjas jaustųsi saugiai besimokydamas tokį šokį“, – tikina šokėja.
Žinoma, Austėja savo įgūdžius perduoda ne tik naujiems mokiniams, bet ir pati buvo iškovojusi ne vieną medalį. Pamačiusi, ką gali duoti laimėjimas tiek Amerikoje, tiek Prancūzijoje, ji sumanė Lietuvoje organizuoti mažus konkursus.
„Bet kokio lygio šokėjai gali užsiregistruoti, sukurti choreografiją ir paragauti tokio konkursinio jausmo. Turime tokius ir panašius renginius, kurie leidžia viską patirti didesniu mastu. Aišku, dėl koronaviruso teko šią veiklą pristabdyti, tačiau konkursai anksčiau vykdavo kelis kartus per metus“, – atskleidžia ji.
Šokio karjera užsienyje ir „Burleskos“ stilius
Austėja tikisi, kad jei situacija suvaldant pandemiją gerės, ji ir vėl pradės organizuoti renginius. Nors daugelį metų yra mokytoja, tačiau konkursuose mėgsta pasirodyti ir viena, pademonstruoti naujus įgūdžius, improvizacijas.
„Anksčiau ši džiazo era garsėjo įvairiais renginiais, kurie anuomet buvo uždrausti, bet visada turėjo savo skonį su cinkeliu. Visada ten ateini ir kažką surandi sau. Todėl, žinoma, kad jau norisi turėti renginių. Jie žmonėms sukelia geras emocijas, tampi eros dalimi valandai ar kelioms“, – su 15min kalbėjo šokėja.
Austėja svajoja ir apie užsienį – ten ketina tęsti mokytojos karjerą ir perkelti dalį savo džiazo gyvenimo.
„Kaip tik pastaraisiais metais pradėjau keliauti į burleskos pasaulį, kas irgi išpopuliarėjo panašiu laikotarpiu, na, gal truputį vėliau. Tačiau bandysiu tai skleisti ne tik Lietuvoje, nes nesu tikra, kad mes patys esame jai pasiruošę. Mane žavi tas laikmatis, istorijų pasakojimas per burleskos prizmę. Čia kita mano meninė pusė, kuri labai žavi ir veda į priekį“, – sakė ji.
